Aiškiai (idėjos požiūriu) suėjo pradžia ir pabaiga. Susilieja vanduo–žemė–dangus, balsai ir šešėliai, vaizdai amžini.
Savo pastangas sliūkinant nuo kupsto ant kupsto, žvalgant atspindžius, skinantis per šnabždesius galiu apsakyti taip: viksva prarėžia plyšelį, kažką jau beveik sugaunu, bet tuoj vikst ir... – o visgi tikiuosi, kad judėjimų raštą įskaitau.
Čia ir žmogaus amželio aprėptis, ir nenutrūkstamas laikas, istorinės-kultūrinės jungtys...
Išraiškingai vedama per aliuzijų, (pa)sąmonės mišką, amžinąjį nepažinimą, taigi pelkutę, vietomis mintis slopsta... bet suvokimas su prošvaistėmis (eilėraščio efektas :D)
Norėjau raiškos tyrinėjimus apibendrinti per atmintyje iškilusį eilėraštį La paloma (2014-09-14). Nors kiekvienas eilėraštis gali būti (būna) kaskita, bet štai, galvoju, ir kito poezijos peizažo – amžinosios aistringos jūros, iš/įkopimo į kitą lygmenį, vėjo, šelmiškumo, gelmių, aukštumų maištingos darnos, – medžiaga ta pati – būties.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-05-02 15:00:55
Aiškiai (idėjos požiūriu) suėjo pradžia ir pabaiga. Susilieja vanduo–žemė–dangus, balsai ir šešėliai, vaizdai amžini.
Savo pastangas sliūkinant nuo kupsto ant kupsto, žvalgant atspindžius, skinantis per šnabždesius galiu apsakyti taip: viksva prarėžia plyšelį, kažką jau beveik sugaunu, bet tuoj vikst ir... – o visgi tikiuosi, kad judėjimų raštą įskaitau.
Čia ir žmogaus amželio aprėptis, ir nenutrūkstamas laikas, istorinės-kultūrinės jungtys...
Išraiškingai vedama per aliuzijų, (pa)sąmonės mišką, amžinąjį nepažinimą, taigi pelkutę, vietomis mintis slopsta... bet suvokimas su prošvaistėmis (eilėraščio efektas :D)
Norėjau raiškos tyrinėjimus apibendrinti per atmintyje iškilusį eilėraštį La paloma (2014-09-14). Nors kiekvienas eilėraštis gali būti (būna) kas kita, bet štai, galvoju, ir kito poezijos peizažo – amžinosios aistringos jūros, iš/įkopimo į kitą lygmenį, vėjo, šelmiškumo, gelmių, aukštumų maištingos darnos, – medžiaga ta pati – būties.