Jau nemažai girdėjus apie karietos kilmę ir galias, dabar dėmesys nukrypo į šitą pavojų:
Karieta skambtelėjo kartą, kitą. Ir — o Viešpatie! — iš kur galėjau žinoti, kad yra sieloje toks jausmas? Supratau, kad jo negebėsiu aprašyti jokias užrašais, tačiau dar labiau baimino, kad tokia jausena ilgiau neužsiliktų. Tai buvo taip gera, nuostabu, kad pavojus nuo tokių persisotinimų darėsi akivaizdus.
Ar galima tokia atmintimi persisotinti? Turbūt pavojus minimas nusakant, kaip pradeda veikti pernelyg stiprūs išgyvenimai (sakyčiau, kad kažkiek perspausta, bet žinant, kad realiai gali trenkti infarktas ar insultas...).
Manau, esmė čia – veidų, prisiminimų šviesa.
Ir tad šviesus liko įrašas apie laiką ir save jame.
Emocijos ir razumo, man rodos, po lygiai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-04-30 09:30:21
Jau nemažai girdėjus apie karietos kilmę ir galias, dabar dėmesys nukrypo į šitą pavojų:
Karieta skambtelėjo kartą, kitą. Ir — o Viešpatie! — iš kur galėjau žinoti, kad yra sieloje toks jausmas? Supratau, kad jo negebėsiu aprašyti jokias užrašais, tačiau dar labiau baimino, kad tokia jausena ilgiau neužsiliktų. Tai buvo taip gera, nuostabu, kad pavojus nuo tokių persisotinimų darėsi akivaizdus.
Ar galima tokia atmintimi persisotinti? Turbūt pavojus minimas nusakant, kaip pradeda veikti pernelyg stiprūs išgyvenimai (sakyčiau, kad kažkiek perspausta, bet žinant, kad realiai gali trenkti infarktas ar insultas...).
Manau, esmė čia – veidų, prisiminimų šviesa.
Ir tad šviesus liko įrašas apie laiką ir save jame.
Emocijos ir razumo, man rodos, po lygiai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-04-29 23:11:21
Telydi...Tik ar?