Giliai išmąstytas,stiprus kūrinys
Miela Dalija, kiek leidžia jėgos, rašykite pvz. memuarus, klausykite mėgstamą švelnią muziką, skaitykite tiktai tuos kūrinius, kurie yra artimi Jūsų sielai.
Dar daug darbų Jūsų laukia. 

sukrėtė geliantis atvirumas ir autorės stiprybė - dvasinė...linkiu artimųjų palaikymo ir šilumos. o kūrinį priglausiu, pravers..AČIŪ.

Suprantama, apie ką. Labai ryškiai perteikta. Rišliai. Tiesa, kai kurios mintys prieštaringos, bet jos greičiausiai rodo gyvybės kabinimąsi: nenoriu, kad atsimintų, bet reikia rašyti, redaguoti, paskubėti peržiūrėti tekstus… Kam? Kad kas vėliau ką nors sužinotų, suprastų?
Gal per priekabiai čia aš žiūrinėju. Nes gerai žinau, kad yra toks nuostabus savipagalbos kelias Rašymas Sau.
Jame viskas – tikriausia. Nes jei galvosi, kam patiks, kaip atrodys, nieko tikro nepasakysi.
Ir baisieji vaiduokliai čia kažkokie graudžiai lyriški. Gal kad prisijaukinti?

Daug kas blaškosi tarp savo vaiduoklių ir draikanų. Bet neatsidūręs kito būsenoje, o konkrečiai – aprašytosios dvasinės ir fizinės simptomatikos gniaužtuose, negali suprasti viso sunkumo.
Labai įtaigus atvirumas.

Įdomu ar visi atėjus laikui turi vaiduoklius... gi retas kuris aprašo, atsiveria. Tai galėtų būti kaip ir žingsnis į žinojimą, kad taip ateina laikas. Ačiū, mieloji Dalija. Kaip medikė jūs visa tai diagnozuojate. Ir labai švelniai, atsargiai. Tik nusilenkti ir padėkoti Jums už tai, už drąsą ir gebėjimą.

Drąsus apsižvalgymas ten, kur nuėję tyli...Skaičiusiems bus lengviau suprasti ir šalia esančius senolius, ir save, atėjus į tą gyvenimo tarpsnį. Prasminga ir gilu...