Panašu,kad per ilgai užlaikiau ir vietoje mano slapyvardžio, atsirado Anonimas. 

Tai dar nėra karas, o paprasčiausiai padidėjusi trintis.
Aš atėjau 2015 m. pabaigoje. Kai manęs paklausdavo koks velnias mane čia atnešė, atsakydavau pagal nuotaiką.
Ž. Ž padėjo atrasti gerb. Skroblas. Pamačiusi jo eilėraštį, įvedžiau į google ir taip patekau pas žoliautojus, o vėliau atradau ir kitus, kurių kūriniais susižavėjau.  Skaitant komentarus, krito į akis susidariusi nesveika tradicija: rašimas liaupsinančių komentarų: principu aš Jums - Jūs man. Radau net vienos autorės patvirtinimą, kad taip yra. Pastebėjau, kad atsirado tokių mergelių, kad pasijuto "visagalėmis", su švelniomis rankomis (jų teigimu)... Neiškentusi, parašiau, kad po komentaro: "Super", man jau nebeliko ką pridurti, jeigu pasiekta viršūnė. Buvo pasakyta, kad tai tik draugams.  Tada  ir aš pamąsčiau, kur aš papuoliau. Kai kas iš vyrų man papriekaištavo, kad nuolaidžiauju ir neiškeliu į dienos šviesą. Tačiau mano ilgalaikė patirtis išmokė mane, kad nereikia kišti pirštų į nusistovėjusias tradicijas, nors ir liguistas ir tarp flirtuojančių. Kur kas ramiau būna, įkišus juos tarp durų.
Kas dėl komentarų, gal aš ir blogai galvoju. Mano taisyklė tokia, jeigu geras kūrinys - parašau, jeigu man nepatinka arba nesuprantu - nieko nerašau, kad negadinti autoriui nuotaikos. Palieku tiems, kuriems patiks arba supras.
Čia tiems, kurie labai nori dėmesio:
Juk sakoma vienam duktė, o kitam uošvienė. Tai ir šiuo atveju, nenorėkite, kad kitokio stiliaus kūrinius komentuotų tas, kuris mėgsta lyrinius eilėraščius. Kaip ir muziką vieni mėgsta vienokią, o kiti kitokią. Pvz.
aš nekenčiu repo, bet kur kas maloniau klausau sunkųjį metalą. Beje mėgstu įvairią muziką.
Kas dėl moderatorių. Aš juos suprantu. Jiems kartais tenka atsidurti tarp kūjo ir priekalo. Tad stiprybės jiems!
O visiems kitiems linkiu įprasti gerbti vieni kitus, kitų nuomonę ir nesistengti brukti savo nuomonės kitiems.
Manau, kad vietos visiems pakaks įvairiems stiliams, nes jeigu būtų kūryba vienodo stiliaus, tai nesinorėtų net pažiūrėti.
Pakartosiu katino Leopoldo žodžius: "Vaikai, gyvenkite draugiškai".
Tad sėkmės visiems siekiant kūrybinių aukštumų!

Skaitau ir randu - Ž.Ž. karas. Tik ar verta paisyti.Kiekvieniems spąstams savas sūris... Niūru mūsų žalioj pievoj ir saulės spinduliukų nėra... Net rašyti nebesinori...

Ir žodis - kartais ginklas, granata,
ir žodis taiką arba karą sėja,
it žaislas Dievo rankoj Visata,
bet ji paklus ir tam, kas kaip Orfėjas...

Ir per karą moterys gimdė vaikus. Gal ir mes: merginos ir moterys purenkim Žalią žolę ir gimdykim kūrinius( kaip kam gaunasi.) . O vyrai ir vaikinai geriau susiremkit plunksnom, išmintim... Jau ir taip užtenka visur terorizmo, žudynių, užkariavimų. O laikas atsijoja nesutarimus. Čia juk kūrybingų svetainė.

puikiai pasakyta, pyktis kenkia sveikatai.

Ir man to norisi...
Juk pavasaris - žolė kaip tik turi sužaliuoti... Ir kūrėjai turi ką pasakyti ... Tik kažkaip neskanu paleisti savo kūrybinius kūdikius į tokią kibirkščiuojančią žolę..Tie pavasariniai gaisrai.. Kažkas padega, kažkas įpučia, kažkas gesina..O pasekmės lieka... Kol neužželia nauja ... Nesipykim :)