Ech, kaip viskas pažįstama ir artima. Ir pas mane guli mamos gėlėta skarelė kaip relikvija. O tos labai gražios, gėlėtos skarelės dažniausiai būdavo iš siuntinių iš Amerikos. Ir mamoms tai buvo tikrai brangiausias papuošalas. Ačiū už gražų literatūrinį paminklą mūsų mamų skarelėms.
vajetus, koks gerumėlis...nuostabus pasakojimas. ir aš pamenu tokią skepetukę..,tiesa, mamos ji buvo didėlesnė, tai gaubdavosi ja pečius, man būdavo taip gražu...ir buvo ji ant balto fono, bet su juodais kutais, bet jau tos gėlės...aciū už padovanotas emocijas! :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2017-03-15 10:28:34
Oi Jūs raštininkai, pavydo čia nė kokio nėra, tik pasižiūrėkite į save...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-03-06 08:35:42
Šaunu. Pasirodo įmanoma rašyti zanavykiškai. Sveikinu.
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2017-03-03 21:30:53
Ech, kaip viskas pažįstama ir artima. Ir pas mane guli mamos gėlėta skarelė kaip relikvija. O tos labai gražios, gėlėtos skarelės dažniausiai būdavo iš siuntinių iš Amerikos. Ir mamoms tai buvo tikrai brangiausias papuošalas. Ačiū už gražų literatūrinį paminklą mūsų mamų skarelėms.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-03 14:50:33
vajetus, koks gerumėlis...nuostabus pasakojimas. ir aš pamenu tokią skepetukę..,tiesa, mamos ji buvo didėlesnė, tai gaubdavosi ja pečius, man būdavo taip gražu...ir buvo ji ant balto fono, bet su juodais kutais, bet jau tos gėlės...aciū už padovanotas emocijas! :)
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-03-03 11:15:08
Ačiū už pasivaikščiojimą po praeitį... Šauniai. Ale galė būt da ilgesnis kūrinukas:)