← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/89304

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-02-22 11:38:15

Kontrastuoja dvi pusės: šviesioji (paviršinė, lengvesnė) ir tamsioji (gilioji).
Snaigių mezginiai (visokie malonūs tirli pirli) yra gražu, bet įsisenėjusi gūžta – visgi tvariau. Ir nepermatoma, ir neišrašoma. Kitas būvis, kitas svoris.
Net ir pritariant, kad tai, kas neapjausminama, tėra negyvos varnos (raidės), vėlgi kontrastuoja panašiai: gūžtos nepasaka – sakmė gilumos. Požeminiai vandenys. Istorija. Visko santaka.
Dviejų paskutinių eilučių (ar bent  neapdainuotos iliuzijos) galėtų ir nebūti. Geriau be paaiškinimo.
Iliuzijos ne tik tirpsta ar dūžta. Jos pasislėpusios.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-02-22 09:32:32

Originali minčių ir jausmų raiška.
Toks jau iliuzijų likimas...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-02-22 00:35:17

Jautri lyrika. Autorius ryškiai ankstyvą pavasarį junta. Ta knyga veikiausiai vadinasi „Tave pro lūpas išvogčiau“. Ten gal 50 meilės eilių :) Maniau, kad ji neseniai rašyta...