← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/89244

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2017-02-19 00:10:10

Kai vaikšto mintys
o sapnuos nulyja
sava pastogė tarsi paukščio...


Širdingas dėkui!
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-02-18 17:47:15

Kūrinys nuoširdus, jausmingas.
Sava pastogė pats didžiausias turtas. Grįžti į namus ir pajauti komfortą, kai ką nori darai, už namų sienų likę nemalonumai virsta bereikšmiais. Ne veltui yra sakoma: savam krašte ir tvoros žydi.
Prasidėjus nepriklausomybei, kiek žmonių prarado savo pastogę, patikėję aferistų pažadais. 
Ar galima parodyti kelią į šviesą, kai mažai kam įdomu.

 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-02-18 08:52:53

Jautru, vaizdinga... Net kvepia pinavijos :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-02-18 00:23:31

Labiausiai patikusi vieta yra apie žuvų nerštą. Kaip žvejys tikrai regiu šviesą, tikrai matau pavasarį, nes jos dažniausiai tada ir neršia. Na, yra rūšių, kur rudenį, vasarą, net žiemą, bet bendrai paėmus... Žodžiu, geros eilės, man patiko netgi kaip žvejui :)

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-02-17 22:22:31

paprastas kaip Žemė, ir mielas kaip ji...

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-02-17 22:22:21

paprastas kaip Žemė, ir mielas kaip ji...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2017-02-17 20:46:17

Jautrūs šilti žodžiai. Be pretenzijų, bet tiesiai į širdį.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2017-02-17 20:45:57

Įtikino mane žodžiai. Gera eiti į šviesą. Kažkodėl man pasirodė Pivašiūnų Žolinė...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-02-17 19:55:55

Jjautrūs žodžiai.