Būna, kad žmogus gyveni monotoniškai ir net nepastebi, ar tau gera, ar nelabai. Tačiau kartais užtenka mažo įvykio, kuris, tarsi, sniego lavina beriedanti nuo kalno supurtytų ir pamatytum save kitoje šviesoje.
Nuostabios eilės.
padvelkė gaivia naujos pradžios viltimi...
,, Kaip seniai
Aš nemačiau savęs po šitiek metų.,, o juk tikrai būna, kad gyveni tarsi praradęs save...ir net nežinai, ar geriau sugrįžti, o gal neverta.... įspūdinagas
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-03 13:19:25
paprastos, bet tokios gražios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-03 13:06:28
Būna, kad žmogus gyveni monotoniškai ir net nepastebi, ar tau gera, ar nelabai. Tačiau kartais užtenka mažo įvykio, kuris, tarsi, sniego lavina beriedanti nuo kalno supurtytų ir pamatytum save kitoje šviesoje.
Nuostabios eilės.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-02-03 12:55:00
Nesvarbu - dieną naktį, svarbu - nušvito...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-03 11:09:34
Ir vis dėlto tai žodžiai, kuriuos norisi skaityti ir skaityti, grožėtis poetine raiška, minties lakumu, vientisumu.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-03 09:30:47
padvelkė gaivia naujos pradžios viltimi...
,, Kaip seniai
Aš nemačiau savęs po šitiek metų.,, o juk tikrai būna, kad gyveni tarsi praradęs save...ir net nežinai, ar geriau sugrįžti, o gal neverta.... įspūdinagas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-03 00:06:10
Pabaiga iškalbinga.
O šiaip patiko naujas baltas atvirukas ir siūlymas rašyt sava ranka ;)