Kai prezidentai  siunčia linkėjimus ir kvietimą susitikti - gero neverta laukti, kaip Jūs pastebėjote, jog ten nemažai kraujo. Anot ukrainiečių rašytojo M. Stelmacho: "Žmogaus kraujas - ne vanduo, nevalia pralieti jo." Taigi takus į Ukrainą lietuviai jau pramynė - galima ir su karieta važiuoti.
                                                                                                    

Ot, ir šį kartą man  svarbiausia tai, kas ateina į galvą. Dabar. Tuoj pat.
Pajaučiu, kad noriu giedoti. Tačiau apie ką, irgi nežinau. Giedu, kas į galvą ateina.
... dabar, kai apšviestas 78 žvakių lyg ir lengvesnis... Daugiau vėjų galvoje.
 
Kaip suprantu, tvyro Pro, Poe ir Redaktoriaus diktatūra. Ir jokios grotos nesustabdo kalinio giesmės.
Ne, tai ne kvailystė. Tai diskusija.
Pro siunčia repliką (Žmogus kaip vergovė, o kažkodėl gailiesi ją išbuvęs. Dar norėtųsi užtrukti. Taip juk?). Gera mintis. Tikrai yra, kas viskuo pasirūpins, pareguliuos trukmę, tad giedotojui neverta apsistatyti žvakėmis ir jas pačiam nuolat skaičiuoti. Tiesa, nelygu giesmės žanras ir atlikimo vieta.
Tai ne mano rūpestis, ar bus jie, ar nebus (jubiliejiniai 80). Ir dėl to man galvos nesopa. – jau panašiau į tikrą vėjuotos galvos giesmę.