Poe ne angelas, bet skraji. Grimasų tūkstančius išmokusi, besislapstanti, ir po lopšį neršia, ir kare ji turbūt... aušra tai sušvinta tarp Franco ir Pranco? Tad, maniau, susilaikius nuo beveik, būtų skaidriau. Vien todėl, kad Poe yra visur.
Bet tas beveik priimtinas kaip Poe pabėgimas iš blogiausiųjų studijų (fašizmo ir pan.). Čia turbūt fragmento vinis.
(Beje, ko ten pradžioj nėra – pačios Poe ar tos (jai?) parūpusios, savimi susirūpunsios personos? Gal ir vieno, ir kito).

Taigi gal ir verta pakovoti dėl pasaulio, žinant, jog kova nėra beprasmė. Šiaip tai visi karai eiliniams žmonėms yra beprasmiai. Išsireikšiu šiek tiek ciniškai apie karus, nevardinant turtų gobimo. Karas tai žmonijos populiacijos sumažinimas tam tikroje teritorijoje.
Taip, lopšyje visi diktatoriai buvo panašūs į visus.