Atmintis ims už rankos ir tarstels – eime...
Pasitiks avilys. Be spalvos, bet su bitėm,
Perlauš korį pusiau baltas liepų medus...
Tilindžiuos varpeliu pievoj karvė sumykus,
O žydėjimas lino bus giedras, svaigus..
-----
Parėjau aš...
Išrasojo akmuo kerčioje sąmanotas,
Prie smūtkelio suklupus pravirko širdis...
net nežinau,ką pasakyti, tiek emocijų sukėlė...nepaprastas jausmas, nuostabi išraiška...nors esu miesto vaikas, to kaimo vaizdiniai pasirodė tokie artimi...ACIŪ.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-03-07 16:52:09
Gražus, jaudinantis kūrinys.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-02-27 11:30:29
Jaudinantis kūrinys. Linkiu sėkmės konkurse.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-02-10 12:57:12
miela, sugraudina, kai mintim grįžti į praeitį kurioje nebe viską randi.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-01-20 21:08:18
Atmintis ims už rankos ir tarstels – eime...
Pasitiks avilys. Be spalvos, bet su bitėm,
Perlauš korį pusiau baltas liepų medus...
Tilindžiuos varpeliu pievoj karvė sumykus,
O žydėjimas lino bus giedras, svaigus..
-----
Parėjau aš...
Išrasojo akmuo kerčioje sąmanotas,
Prie smūtkelio suklupus pravirko širdis...
Nuejo senoji karta beliko atmintis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-01-20 10:46:48
Įtikinote...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-20 10:31:13
net nežinau,ką pasakyti, tiek emocijų sukėlė...nepaprastas jausmas, nuostabi išraiška...nors esu miesto vaikas, to kaimo vaizdiniai pasirodė tokie artimi...ACIŪ.