← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/88725

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-01-22 16:48:15

Taip, kad išgarsėti, galima ir pačiam susideginti

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-01-17 00:16:03

Brat, aš tik penktas šitą eilėraštį perskaičiau. Bet žinau, kur tie laidojimo namai yra (buvo, jau bankrutavo). Kaune, Jonavos gatvėje. Tikrai vertas Salvadoro Dali pastatas. Už tai ir bankrutavo, nes kauniečiai Ciciną mėgsta :(

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-16 12:16:11

Originali nuotaikų išraiška.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-01-16 10:50:37

Nei čia baisu, nei ką.
Viskas gi interpretuojama... Romos padegimas, Nerono vaidmuo (apskritai viskas kaip eilėraščio priemonė, medžiaga) švyti gana aiškiai. Nors kažin ar gali būti poezija visiškai aiški, išaiškinama.
Bet apie nepažodiškumą nepradėsiu savo tararaikų, nes dar pasivaidensiu kaip pats Neronas (Senekos mokinys, turbūt protingas). Arba kuris nors iš Julijų giminės (pasikėlęs).
 
Geriau primityvistinis, plebėjiškas pamokslas nuo bačkos.
Esminiai suvokimo punktai:
1. Jei ir ne visai S. Dali siurrealistine maniera, tai sava ekspresionistine išreikštas būvis. Gal tai saviraiškos paieška. Įkvėpimui pagavus (užveda trenktas, bet įspūdingas) naikinama, laidojama sena. Ir laikas prieškalėdinis (virsmo metas).
Arba naikinama šiaip sau, iš nuobodulio.
Bet kuriuo atveju autografas paliekamas.
2. Juodi langai – aptemimas (gal aiškiau – nežinia),  darbai – nebūtinai juodi (blogi), jei nušluojama sena. Gal žiauriai geri.
Beje, Nero – juodas.
3. Matyti ir gana gyvenimiška situacija. Kaip tu man, šaltas tamsus pasauli, taip aš tau. Revoliucija priėjus ribą (arba kažkas panašaus).

Veni, vidi, vici.
 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-15 16:38:32

oi, oi, laidojimo namuos puota...net šiurpu...įtikinantis kūrinys