Visų skoniai yra labai skirtingi ir įvairūs. Sakoma: 'vienam labiau patinka dukra, o kitam uošvienė".
Kas dėl Salomėjos Nėries (apačioje matau, kad Nėris yra e raidė) kūrybos, tai amžininkų priešiškumą nulėmė jos asmeninis gyvenimas, jos paklydimai. Kai ji pasivadino upės Neris slapyvardžiu, kai kas, o ypatingai jos mokinės pasipriešino ir todėl ji pakeitė į Nėris. Lietuvos okupacija ir jos dalyvavimas buvo pati didžiausia duobė, iš kurios ji nebeišlipo. Net Maironis mirdamas ją keikė. Tai buvo sunkus laikmetis ir todėl pakenkė vertinant jos kūrybą, Manau, kad už savo paklydimus ir naivumą ji sumokėjo didelę kainą - savo gyvybę. Zigmui Januškevičiui, lydint Salomėjos Nėries palaikus iš Maskvos, perskridus Lietuvos sieną, pasitiko liūtis. Anot Januškevičiaus - poetę apverkia visa Lietuva. (Aktorės Reginos Januškevičienės knyga "O laikas nelaukia...". Buvau pasiėmusi iš bibliotekos, o paskui ji iš visur dingo). Kas yra gero, gražaus niekada nesensta. Vaikantis mados, sukurti kūriniai be jausmo, labai greitai atsibosta ir niekas jų neprisimena. Jeigu youtube'je yra Janet Lyn 1973 m. Reiškia yra palankiai vertinančių jos čiuožimą. Kas dėl žiūrovo sudominimo, įvedama naujų elementų, kad laimėtų pirmą vietą, o tai jau pinigai. Ten jausmas nereikalingas, nes pinigai irgi nekvepia. Svarbu, kad kitoniškai, nors ir nežmoniškai kartais.
​Puikios eilės.
 

labai gražūs rašomi žodžiai ant sniego...gilūs jausmai, puiki lyrika

Lyrikoje arba yra jausmas, arba - ne. Kiekvienas autorius turi savo išraiškos priemones, kiekvienas skaitytojas - savo mėgstamą autorių. Tad laužyti ietis, kas skanu, kas ne - labai bergždžias užsiėmimas.Žinoma, kad kintantis gyvenimas pametėja vis kitokias aplinkas, bet jausmas tarp dviejų žmonių kol kas išlieka svarbiausia lyrikos ašimi. Šios autorės eilės yra jausmingos, jautrios. Bent man nekyla klausimas, ar čia  - lyrika?

Labai klystat. Dabartinis skaitytojas supranta būtent tokias eiles. Ten, kur visokie mandri išvinguriavimai, kur, ale, gilios mintys, kuriomis neaišku kas norima pasakyti, yra nieko vertos. Dabartinis skaitytojas vėl grįžta prie to paties. Anksčiau, nes tiesiog nebuvo iš ko rinktis, dabar, nes: pirma - nesuvokia (beje, dažnai aš pats irgi), ką norėjo tas „gudrus“ poetas (poetas???) pasakyti, antra – net, jei ten iš tiesų gilios mintys ir pakankamai geros, nelaužo sau galvos, nes nori lengvo kažko, paprasto, gyvenimo tempas, nuovargis ir pan. poezijoje verčia ieškoti paprastumo ir jausmo, o ne galvosūkių. Jų dabar ir taip per akis.

Nežinau, ko reikia dabartiniam skaitytojui, manau – tik ne klasikos.Bet gal eilės rašomos pirmoje eilėje tam, kad išreikšti savo išgyvenimus, pojūčius, mintis.Tai eilės sau, o tik paskui skaitytojui.O kiekvienas širdimi parašytas eilėraštis suranda savo skaitytoją

Puikios eilės.

ir  vėl perlas, prasme ir forma...lenkiu galvą prieš tavo talentą,Saulėlydi....vęl praturtėjau,aciū!