Atsiprašau, kad kišu savo trigrašį ten, kur manęs neliečia Niekad neišsižadėk Tėvynės,
Vardo, pavardės, tikrų jausmų.
Tėvynės išsižadėjimas yra abstraktus reiškinys. Vieniems Tėvynė yra švelni motina, kitiems, nemylinti vaikų - pamotė. Todėl podukros ir posūniai išvyko svetur ieškoti Mamos, kad galėtų išgyventi, nes ne juokas beveik vienu metu atsidurti šitokiai armijai darbininkų ir darbuotojų už vartų. Panašu, kad daugeliui pavyko ją surasti, nes nesiruošia grįžti.
Meilė Tėvynei išreiškiama įvairiai t. y. pagal laikmetį ir poreikį, tai pvz. kovojant - miškų broliai, susideginant - Romas Kalanta, bandant sulaikyti tankus - 14 jaunų vyrų, mylinčių gyvenimą ir nenorinčių mirti, su Loreta Asanavičiūte priešakyje, kuri vežama su greitąja, klausė pas gydytoją ar ji dar galės gimdyti.
Šiuo metu lyg ir nebeliko prasmės paaukoti gyvybę, nes nebeliko okupantų - visi savi, nebent susapnuoja kas nors okupantų užpuolimą. Todėl ir meilės forma Tėvynei pakito. Dabar didžiausia meilės išraiška - patekti į šiltesnę ir minkštesnę kėdę, nes iš ten patogiau mylėti, nepavargstant, ištisą parą.
Jeigu kalbant apie mano meilę Tėvynei, tai ar vištos gali taip mylėti Tėvynę, kaip sugeba tikri vyrai ir tikros moterys. O aš... būdama trečioji Onutė tarp dviejų protingų seserų? Aš net turginių vištų kategorijai nepriklausau, nes prekinė išvaizda švaka.
Aktuali tema, bet ne iš gero gyvenimo bėgama iš šalies.Kad ir pakeičia pavardę, vardą, vis tiek širdyje lieka lietuviu, lieka gimtinė, artimieji, papročiai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-05 17:45:59
Atsiprašau, kad kišu savo trigrašį ten, kur manęs neliečia
Niekad neišsižadėk Tėvynės,
Vardo, pavardės, tikrų jausmų.
Tėvynės išsižadėjimas yra abstraktus reiškinys. Vieniems Tėvynė yra švelni motina, kitiems, nemylinti vaikų - pamotė. Todėl podukros ir posūniai išvyko svetur ieškoti Mamos, kad galėtų išgyventi, nes ne juokas beveik vienu metu atsidurti šitokiai armijai darbininkų ir darbuotojų už vartų. Panašu, kad daugeliui pavyko ją surasti, nes nesiruošia grįžti.
Meilė Tėvynei išreiškiama įvairiai t. y. pagal laikmetį ir poreikį, tai pvz. kovojant - miškų broliai, susideginant - Romas Kalanta, bandant sulaikyti tankus - 14 jaunų vyrų, mylinčių gyvenimą ir nenorinčių mirti, su Loreta Asanavičiūte priešakyje, kuri vežama su greitąja, klausė pas gydytoją ar ji dar galės gimdyti.
Šiuo metu lyg ir nebeliko prasmės paaukoti gyvybę, nes nebeliko okupantų - visi savi, nebent susapnuoja kas nors okupantų užpuolimą. Todėl ir meilės forma Tėvynei pakito. Dabar didžiausia meilės išraiška - patekti į šiltesnę ir minkštesnę kėdę, nes iš ten patogiau mylėti, nepavargstant, ištisą parą.
Jeigu kalbant apie mano meilę Tėvynei, tai ar vištos gali taip mylėti Tėvynę, kaip sugeba tikri vyrai ir tikros moterys. O aš... būdama trečioji Onutė tarp dviejų protingų seserų? Aš net turginių vištų kategorijai nepriklausau, nes prekinė išvaizda švaka.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-01-05 12:39:35
Aktuali tema, bet ne iš gero gyvenimo bėgama iš šalies.Kad ir pakeičia pavardę, vardą, vis tiek širdyje lieka lietuviu, lieka gimtinė, artimieji, papročiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-05 08:28:48
Patriotizmas gerai. Tik, kad Tėvynė nelabai į savo gyventojus žiūri, kažkaip ignoruoja :(