← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/88552

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2017-01-04 11:55:39

Puikus eilėraštis. Įtikinamai perteikta būsena, kuomet tai, kas sena, numiršta ir gimsta kažkas nauja, kas priverčia nustebti... su kuo jus ir sveikinu :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-04 11:12:36

Mane įtikino...na, beveik patikėjau , kad nėra vienatvės...puikios eilės

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-01-04 08:28:22

Labai gražus kūrinys. Tas tiesioginis kreipinys sušildo ir teikia jaukumo. Dvelkia liūdna ramybe.
Bet manęs neįtikino, kad vienatvės nebėra. Greičiau bandymas apgauti save arba nuraminti JĄ....
Ne veltui ir pavadinimas su klaustuku... Niekur ji nedingo..Visos eilutės byloja, kad ji seka iš paskos...

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-01-04 08:11:35

paskaičiau, ir nulėkiau pabučiuot savo vyrą - taip gera,kad su juo vienatvės nėra...ačiū už suteiktas emocijas!

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-04 00:44:25

Pats didžiausias džiaugsmas, kai nelieka vienatvės.
Kūrinys nuostabus.