Viskas labai gražu, išmintis kalba Jūsų lupomis, išskyrus kaklaraištį - nelabai realu. Atsiprašau.

Linksmųjų šuniukų susinarplioję pavadėliai atrodo kaip simbolis. Šitoks gniužulas...
Galima visko taip ir nesureikšminti. Pinasi paprasti dienos įvykiai, dalyvauja žmonės, kyla minčių, palyginimų. Prisiminimas apie pionierišką kaklaraištį nuplazda virš ideologijos (tėra svarbiausia – vaiko man gražu). Dabarties rusakalbė kasininkė – čia juk irgi ne ideologija... Aišku, norint galima visaip palenkti, kad ir į pagarbą valstybinei kalbai... bendrosios kultūros klausimą ir pan. Bet čia ne tai.
... argi svarbu, kokia kalba išsakomas gerumas. Tai net ne gerumas, o paprasčiausios žmogiškosios savybės. Kasininkės nuotaika. Noras paplepėti. Kažkoks įprotis gal. Nežinau. Pastebiu tokias elgesio apraiškas, bet nelaikau įžeidimu rusiško kreipimosi. Jei tik kalbintojas vietinis, tuoj susikalbama ir pereinama į vietos tarmę. Tai liečia įvairiausių sluoksnių žmones. Šiandien rytą, pavyzdžiui, vienas veikėjas paprašė možet 20 centov ili skolko možeš. Gavęs daugiau išpūtė sehr gut! Nepagalvojau, kad jau fricas ateina. Ir atsilabinom per ačiū į sveikatą.
 
Suprantama, kad tarpusavio antipatija, ypač tarp vyresnių, gali tvinkti dėl įsiėdusios okupacijos, sovietmečio ir pan. potekstės (kaklaraiščio istorija). Dar galimos slaptosios srovės (rusifikacija, invazija per buitį!), daugiakalbio miesto ar mišraus kraujo įtaka... ilgą čia galima minčių pavadėlių raizgalynę susukti.
Bet man rodos, kad geriausia atviru kodu...
Kai kurių pamokų geriau ir neišmokti. Daugiau tolerancijos, paprastumo žmonėse.

Jaunumė tuo ir ypatinga, kad jai leidžiama matyti tik paviršių, kai patyrimas jau nebeleidžia nerūpestingai tuo paviršiumi sklęsti...Iš daug gijų suvytas tekstas, gal todėl panašus į realybės mozaiką. Stiprioji vieta - paaiškintos patirčių pasekmės, kiekvienas juk jas turi savas ir pačias įvairiausias...