Prieštaringa 4 ir 5 eilučių  logika (dėl vis tiek), arba reikėtų keisti saugiai į smagiai (ar pan.). Bet gal čia koks stilistinis sumetimas. Nesvarbu, vis tiek kyla kitų minčių.
Truputėlį pakilus virš siužeto, t. y. suprantant ne paraidžiui – egzistenciniu klausimu.
 
Būties dualizmas, priešybių sintezė (vyras pipiras, seniai, senukas, dabar). Tampi seniu, o tačiau esi vienas ir tas pats. Gyvenimas kaip guma.
Senis lipdo senį… Kalbasi su angelais jau, bet užsiima tuo pačiu kaip kadaise. Yra (gi yra?) čia bendresnė prasmė – iš juodo, balto raštų, sniego kaip lipinimo medžiagos, kuri betgi nėra tvari, iš vėsos, švaros ir kitų galimų asociacijų.
Ir stiklo karoliukai tebelikę (prisiminus „Stiklo karoliukų žaidimą“ būtų aiškiau, ką noriu pasakyti).
Laikas vienas, serialas begalinis, protingų brolių klausimai (ir turbūt žinojimų bylojimai) riboti. Kur kas platesnis nebylus objektyvumas – minčių kaip sniego, o ir pirmoj serijoj taip laisva ir gražu be proto...

pajaučiau skonį tos senoviškos Donaldo gumos...gardu