Dabar aš pabandysiu pazulinti savo pusrutulius. Kuriuos? Na, gal sėdimus... arba tuos su daug vingių. Tiesą sakant pas visus tų vingių yra skirtingai. Nepriklausomai nuo poelgių, vingių gali daug, tiktai kai kurie skendi gobšumo baloje. Geras pavyzdys Kimas Filbis. Labai sunku atspėti, kodėl žmonės elgiasi taip, o ne kitaip. Priklausomai nuo to, kokiu kampu pažiūrėjus. Vienu kampu žiūrint yra baisus išdavikas, o kitu - gerai apmokamas geradaris.
Kas dėl eismo kairiąja puse Anglijoje, tai pagal lietuviškos dainelės principą padarė:
"Buvo Jonas ir Jonienė,
Jie gyveno neblogai.
Jonas valgė kiaušinienę,
O Jonienė atbulai."

Aš tai toli nuo dvasinių dalykų. Pirmiausia ieškau minties (ir kūriniuose, ir kolegų komentaruose). Pabandysiu atskleisti savąją mąstymo eigą.
 
Sudomino jau santrauka, suponuojanti kaip nori, taip imk. Wonderful. Meniškai arba asmeniškai.
 
Žodžių žaismas, bet, ilgalaikių stebėjimų duomenimis, labai dažnai meno ekspertai viską (pri)ima pirmiausia asmeniškai (gražu, jautru, taip jau būna, stilius atpažįstamas, kūrinys perlų skrynion  etc).
Nors kažin ar užtenka imti vien taip. Čia ne selfie (asmenukė), čia Poezija > eilėraštis! Keliaprasmybė.
Taip, to, kas visiems žinoma, nė sakyti nereikėtų, bet aš irgi šioks toks ekspertas (reiškiuosi asmeniškai, taip noriu, man gražu).
 
Paviršinis turinys, siužetukas maždaug aiškus (suėjimo keliai, sąlyčio punktai, interesai), o šiek tiek daugiau įžvelgti leidžia koda – kairėjimas – jis galimas kardiofoninis (per širdį, t. y. emocijas), bet galbūt galimas ir per kairįjį smegenų pusrutulį? (tai racija, logika, nors ši teorija irgi siūbuoja). Taip kad labai paslaptinga, ar imsi kokią pusiau istorinę-politinę-meninę aferą, ar bendrai santykių sferą.
Kodėl jie suka į kairę? Gal kad panašus panašų traukia.
Galėčiau pateikti ir detalesnę peripetijų plėtotę, bet žvalgybai šanso nebus. Tegul toliau zulina savo pagrindinius pusrutulius.

indausiška dvasia..man visada įdomu jus skaityti