Na, jeigu vasarą važiuočiau pramogauti į Kanarus ar kur nors kitokį egzotišką pasaulio kampelį, tai gal ir jausčiau ilgesį, bet mano didžiausiam širdies skausmui, niekas ne tik nesiveža, bet net nepasiūlo. Vienai nuvažiavus, kur niekas net nepaklaustų, ko ten nuvažiavau - galima užkaukti vilkės balsu iš nuobodumo. Tada tikrai sužinočiau, kas yra ilgesys(namų) ir jo vertę.
Liūdėti neverta, kol galim gyvenkim.
Puikus kūrinys.
Gaila praėjusios vasaros, saulės, paukščių čiulbėjimo...Bet ir ruduo atneša savotišką grožį ir atsibodusiame take atsiranda išsibarsčiusio mažom dalelėm stebuklo. Suradus jį, kiekviena diena atneša naujo džiugesio, malonių akimirkų... Gero Jums rudens
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-18 13:33:28
Na, jeigu vasarą važiuočiau pramogauti į Kanarus ar kur nors kitokį egzotišką pasaulio kampelį, tai gal ir jausčiau ilgesį, bet mano didžiausiam širdies skausmui, niekas ne tik nesiveža, bet net nepasiūlo. Vienai nuvažiavus, kur niekas net nepaklaustų, ko ten nuvažiavau - galima užkaukti vilkės balsu iš nuobodumo. Tada tikrai sužinočiau, kas yra ilgesys(namų) ir jo vertę.
Liūdėti neverta, kol galim gyvenkim.
Puikus kūrinys.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-17 20:17:36
Gaila praėjusios vasaros, saulės, paukščių čiulbėjimo...Bet ir ruduo atneša savotišką grožį ir atsibodusiame take atsiranda išsibarsčiusio mažom dalelėm stebuklo. Suradus jį, kiekviena diena atneša naujo džiugesio, malonių akimirkų... Gero Jums rudens
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-17 19:34:31
tai jau taip, ilgimės vasaros ir liūdim krintant lapams...taip jau mes sutverti