Jaudinanti, nors ir puiki, bet su liūdesio atspalviu dabar, o pokario metais... su tragizmu, istorija. Laikas nuglūdina aštrius kampus ir dabar viskas atrodo nebe taip baisiai. Tai buvo baisus laikotarpis net ir tiems, kurių jis nepalietė. Visi gyveno nežinioje.
Labai patiko.
Ir man labai patiko. Ir siužetas, ir protui susiliejant su jausmais bei nujautimais tarsi savaime besiliejantis pasakojimo būdas.
Natos istorija, prisiminimai, patirtis, liekana – nuostabiai perteiktas gyvenimo epizodas. Bet detalių įšokimas į sapną… Ta sodyba šviesi, tokia šviesi, kokia tegali būti vaikystėj, bet nepasiekiama. Dienomis nežinau, kas seks toliau, tas žinojimas ateina tik sapnui prasidėjus, todėl taip laukiu naktų, tarsi serialo tęsinio… (…) Šios nakties paryčių košmariškam sapne atsirado nauja detalė – man brendant laukais kilo audra (…) Vakar vakare atsitiktinai sužinojau, kad mirė Nata. Natalija, pasitaisė papasakojusi moteriškė. Dabar ši žinia atėjo ir į sapną.
Man visada buvo ir tebėra labai įdomi toji realybės ir sapno neatskirtis. Būdravimas, sapno tęsinys realybėje ir atvirkščiai... Vaikystės sapnai, kaip ir dabartiniai, seniokiški, kažkuo panašūs, sunkiai atribojami nuo realybės ir lengva patikėti sapno tikrumu. Vaikas dar nepajėgus, nes turi per mažai patirties, o senas žmogus jau nepajėgia, nes patirties per daug, viskas persipina, išsitrina ribos.
---
(Gretutiniai samprotavimai sapnų tema). Sapnai, atrodo, tik permala būtą, paspalvina ar sujaukia, bet iš tikrųjų jie duoda žinią. Gali susapnuoti rytojų net nežinojęs nieko iš vakaro... Ir tai nebūtinai seniokiškos nemigos, pusiau sąmoningo klejojimo padariniai, – tai visa ko ryšiai, kurių nesuvokiame. (Vaikas turi per mažai patirties? bet jis gali matyti ateitį, tik nepajėgia dar pasakyti).
Kažkas panašaus nutinka ne tik minčių lygiu, bet ir su regimosiomis formomis. Tarp daiktų irgi slypi informacija. Būna, tarsi netyčia lenda į akis, žiūri, nesureikšmini, o kai staiga atsiveria, kas tuo buvo sakoma...).
Nieko nėra atsitiktinio. Laikas vientisas, vyksmas begalinis. Datos santykinės, daugiau sau orientyras...
Savo sapnų seniai nesapnuoju. O gaila. Bet ir kažką reiškia – ne tik kad smegenys išsijungia ir nieko, ką turėtum žinoti, nesiunčia (arba siunčia, bet nepramuša uždangos), bet gal reiškia ir tai, kad niekas dar neateina, viskas nusistovėję.
---
Skaitau iš pradžių šį gražų lapelį su data ir nejučia galvoju: o ką gi šiandienos skaičiai atneš man? Nieko irgi gerai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-05 16:55:37
Tai, ko ir laikas neišdildo, kas grįžta į sapnus. Jaudinantis įrašas. Labai patiko. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-04 20:37:23
Jaudinanti istorija su išminties krislais...Tikrai neeilinis dienoraščio įrašas.Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-10-04 19:46:45
Jaudinanti, nors ir puiki, bet su liūdesio atspalviu dabar, o pokario metais... su tragizmu, istorija. Laikas nuglūdina aštrius kampus ir dabar viskas atrodo nebe taip baisiai. Tai buvo baisus laikotarpis net ir tiems, kurių jis nepalietė. Visi gyveno nežinioje.
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-10-04 15:07:49
Ir man labai patiko. Ir siužetas, ir protui susiliejant su jausmais bei nujautimais tarsi savaime besiliejantis pasakojimo būdas.
Natos istorija, prisiminimai, patirtis, liekana – nuostabiai perteiktas gyvenimo epizodas. Bet detalių įšokimas į sapną…
Ta sodyba šviesi, tokia šviesi, kokia tegali būti vaikystėj, bet nepasiekiama. Dienomis nežinau, kas seks toliau, tas žinojimas ateina tik sapnui prasidėjus, todėl taip laukiu naktų, tarsi serialo tęsinio… (…)
Šios nakties paryčių košmariškam sapne atsirado nauja detalė – man brendant laukais kilo audra (…)
Vakar vakare atsitiktinai sužinojau, kad mirė Nata. Natalija, pasitaisė papasakojusi moteriškė. Dabar ši žinia atėjo ir į sapną.
Man visada buvo ir tebėra labai įdomi toji realybės ir sapno neatskirtis. Būdravimas, sapno tęsinys realybėje ir atvirkščiai...
Vaikystės sapnai, kaip ir dabartiniai, seniokiški, kažkuo panašūs, sunkiai atribojami nuo realybės ir lengva patikėti sapno tikrumu. Vaikas dar nepajėgus, nes turi per mažai patirties, o senas žmogus jau nepajėgia, nes patirties per daug, viskas persipina, išsitrina ribos.
---
(Gretutiniai samprotavimai sapnų tema). Sapnai, atrodo, tik permala būtą, paspalvina ar sujaukia, bet iš tikrųjų jie duoda žinią. Gali susapnuoti rytojų net nežinojęs nieko iš vakaro... Ir tai nebūtinai seniokiškos nemigos, pusiau sąmoningo klejojimo padariniai, – tai visa ko ryšiai, kurių nesuvokiame. (Vaikas turi per mažai patirties? bet jis gali matyti ateitį, tik nepajėgia dar pasakyti).
Kažkas panašaus nutinka ne tik minčių lygiu, bet ir su regimosiomis formomis. Tarp daiktų irgi slypi informacija. Būna, tarsi netyčia lenda į akis, žiūri, nesureikšmini, o kai staiga atsiveria, kas tuo buvo sakoma...).
Nieko nėra atsitiktinio. Laikas vientisas, vyksmas begalinis. Datos santykinės, daugiau sau orientyras...
Savo sapnų seniai nesapnuoju. O gaila. Bet ir kažką reiškia – ne tik kad smegenys išsijungia ir nieko, ką turėtum žinoti, nesiunčia (arba siunčia, bet nepramuša uždangos), bet gal reiškia ir tai, kad niekas dar neateina, viskas nusistovėję.
---
Skaitau iš pradžių šį gražų lapelį su data ir nejučia galvoju: o ką gi šiandienos skaičiai atneš man? Nieko irgi gerai.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-04 10:42:25
Nekasdieninis dienoraščio įrašas...Labai patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-10-04 09:24:42
Tikriausi dienoraščiai rašomi ne rašalu, bet krauju....Dėkui, kad pasidalinote...