Nors tai yra abstraktus Ilgesys ir klajonės veda po pasaulį (gamta, miražai, saulėtekis), visgi pasirodė, kad ieškoma žmogaus (ir įžanginės pastraipos akių spalva atrodo kaip tik jo, nors toliau turi platesnę prasmę).
Gražiai išvystyta Ilgesio idėja. Gražiausia yra tas Kažkas.
Ir tai: Kažkas žybtelėjo akių gelmėse ir užgeso, jiedu prasilenkė tarsi svetimi – negalėjo patikėti Ilgesys, kad jo ieškomas Kažkas galėtų gyventi tokiame pilkame, tokiame nepastebimame žmoguje, bet niekaip nebegalėjo užmiršti blyksnio jo akių gelmėje (toliau – ir suprato, kad buvo sutikę Draugystę, bet jos nepažino, bent žinojo, kad ji yra ir kokios spalvos jos akys, o jos veido bruožai ir šypsena lūpų kampučiuose tebedilgčiojo žmogaus pirštų galiukuose – kai ką galima nutylėti, paliekant tik įspaudą pirštų galiukuose, o Draugystės pėdsaką galima išreikšti retoriniu klausimu).
Nesibaigiantis Ilgesys? Tam tikra prasme taip, nes ilgainiui jis iškeliauja į ekspedicijas vienas. Daug kartų lyg atpažinęs, bet apsipažinęs. Tiesęs ranką, bet neatpažintas...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-09-19 14:13:25
Sakmės apibendrina patirtis. Puikus darbas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-19 11:58:49
Nuostabus kūrinys. Glaudžiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-09-19 10:34:22
Nors tai yra abstraktus Ilgesys ir klajonės veda po pasaulį (gamta, miražai, saulėtekis), visgi pasirodė, kad ieškoma žmogaus (ir įžanginės pastraipos akių spalva atrodo kaip tik jo, nors toliau turi platesnę prasmę).
Gražiai išvystyta Ilgesio idėja. Gražiausia yra tas Kažkas.
Ir tai:
Kažkas žybtelėjo akių gelmėse ir užgeso, jiedu prasilenkė tarsi svetimi – negalėjo patikėti Ilgesys, kad jo ieškomas Kažkas galėtų gyventi tokiame pilkame, tokiame nepastebimame žmoguje, bet niekaip nebegalėjo užmiršti blyksnio jo akių gelmėje (toliau – ir suprato, kad buvo sutikę Draugystę, bet jos nepažino, bent žinojo, kad ji yra ir kokios spalvos jos akys, o jos veido bruožai ir šypsena lūpų kampučiuose tebedilgčiojo žmogaus pirštų galiukuose – kai ką galima nutylėti, paliekant tik įspaudą pirštų galiukuose, o Draugystės pėdsaką galima išreikšti retoriniu klausimu).
Nesibaigiantis Ilgesys? Tam tikra prasme taip, nes ilgainiui jis iškeliauja į ekspedicijas vienas. Daug kartų lyg atpažinęs, bet apsipažinęs. Tiesęs ranką, bet neatpažintas...