← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/86973

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-13 14:04:05

Į kūrinį sudėta daug širdies šilumos ir išminties ir liūdesio, kad šiliniai jau ne tokie, kokie turėtų būti.
Tebūna palaimintos chirurgų auksinės rankos ir ne tik Santariškėse...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-09-13 13:48:26

...Šventa Pušelės daina...giliai į širdį...ačiū, Pranai...daug dūšios čia tyros išmintingai byloja...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-09-13 10:34:04

Raidžių pašnekesys labai sudėtingas. Ir burkuonėlės jos, ir raštininkės...
Bet ilgiau pasistebeilijus (kaip avinui į naujus vartus), atsiranda nuojauta, kad taip žiebiama ugnis.
Ir tikrai – netrukus šviesėja – Santariškių pusėje, vyresnės, kiek pailsusios, ir visai mažos širdies tvinksniuose, mirties klony ir gyvenimo aušroje;
nuo čia mintys aiškyn, o pabaiga išvis nušvinta. Kaip aukuras.

Sirvydis savo instrumentais, Pranas savo (su visų pagalba Titnagu šventina širdies kraujagyslių tinklą).
Pušelė siuntė muziką? Na taip, per raides, per Vidinio Bibliją, o galiausiai per Goliaus širdies, proto ir balso stygas.
 
Golius štai įtikinėja, kad pradinis Biblijos tekstas sunykęs, pasilikęs be pabaigos. – Bet esmė likusi. Galima pridėti psalmyną ir giedoti.
Kažkur dingo nemenkas teksto gabalas. Geriau gal tik Pranas težino. – Žino.
Biblija nepatikima. Ir ji suvelta, kaip mūsų gyvenimai...  – Bet yra gyvenimai.