Jeigu žmogus abejoja - reiškia mąsto. Jeigu mąsto - reiškia gyvena pilna ta žodžio prasme. Na, net mąstytojai neturėtų skriausti šuniuko. Ko gero mąstytojas nepamiršo prikimšti savo pilvą, kaip kalėdinė žąsis.
Liūdna, matant vertybių nupiginimą atvirkščiai proporcingai prekėms net būtino naudojimo. Neįsitikinusi dėl baltojo metraštininko įvertinimo, tai buvo gudrus ir slidus... Na, o Dievo tikriausiai ne ten ieškoti. Manau, kad reikia ieškoti savyje.
Sakyčiau yra tokia kategorija žmonių ir visai nesvarbu ar jie laimingi, ar nelaimingi, bet neturi ką papasakoti ir gana.
Dėl visko abejoti yra gerai. Pradžioj abejonės ypač įtaigiai sukasi į kamuolį (imu abejoti dar labiau).
Pritariu dėl visko, bet abejoju dėl paskutinės kategorijos – ar tai laimingi žmonės? Nors… gal tikrai? Laimingi atradę viską tuose efemeriškuose matavimuose. Nyksta regima, čiuopiama materija, nes pasiektas išsivadavimas iš paprastų žemiškų norų... svaigiai užsimiršti... su gyvu žmogum bendraujant dar būna ir atsakomybė, pasekmių, o jo nesant – niekas nekausto... gali reikšti nesąmones... kuo ne palaima...
Ir nežinau. Bet vis dėlto ir pritariu.
Geras kamuolys, neleidžia išeiti iš abejonės.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-09-10 11:14:30
įdomiai pamintyta, man patiko
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-10 09:42:47
Jeigu žmogus abejoja - reiškia mąsto. Jeigu mąsto - reiškia gyvena pilna ta žodžio prasme. Na, net mąstytojai neturėtų skriausti šuniuko. Ko gero mąstytojas nepamiršo prikimšti savo pilvą, kaip kalėdinė žąsis.
Liūdna, matant vertybių nupiginimą atvirkščiai proporcingai prekėms net būtino naudojimo. Neįsitikinusi dėl baltojo metraštininko įvertinimo, tai buvo gudrus ir slidus... Na, o Dievo tikriausiai ne ten ieškoti. Manau, kad reikia ieškoti savyje.
Sakyčiau yra tokia kategorija žmonių ir visai nesvarbu ar jie laimingi, ar nelaimingi, bet neturi ką papasakoti ir gana.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-09-09 23:50:28
Dėl visko abejoti yra gerai. Pradžioj abejonės ypač įtaigiai sukasi į kamuolį (imu abejoti dar labiau).
Pritariu dėl visko, bet abejoju dėl paskutinės kategorijos – ar tai laimingi žmonės? Nors… gal tikrai? Laimingi atradę viską tuose efemeriškuose matavimuose. Nyksta regima, čiuopiama materija, nes pasiektas išsivadavimas iš paprastų žemiškų norų... svaigiai užsimiršti... su gyvu žmogum bendraujant dar būna ir atsakomybė, pasekmių, o jo nesant – niekas nekausto... gali reikšti nesąmones... kuo ne palaima...
Ir nežinau. Bet vis dėlto ir pritariu.
Geras kamuolys, neleidžia išeiti iš abejonės.