Manau, kad Jūsų kūrinio personažas pateko į uždarą ratą. Tai yra sunkus periodas, kai abiejų stiprūs charakteriai. Aistra nebūna amžina. Jai susilpnėjus, prasideda prisitaikymo vienas prie kito periodas ir šlifavimas vienas kito charakterių pagal save. Jei abu geranoriški - viskas gerai sekasi, sumažinama trintis iki minimumo.
Teko neseniai bendrauti su moterimi (turinti pietiečių kraujo), kuri pasiguodė apie skyrybas su paskutiniu vyru. Paklausiau, kuo nepasidalino. Atsakymas nuskambėjo man neįprastai: nepavyko "pakišti po padu". Sakau, tai, kodėl apsivedėt su juo, juk galėjot pasirinkti tokį, kuris lenda po padu. Ji atsakė, kad jai lepšiai nepatinka. Savo aštrių kampų taip pat nenorėjo pašlifuoti. Auksiniai žodžiai: "Niekada nebūna kalta tik viena pusė".
Tai tik pavyzdys, kaip kartais būna ir nieko bendro neturi su Jūsų kūrinio personažais.
Tai prasmingas kūrinys, kuriame palikta vietos pamąstymui.

Širdis diktuoja tai, ką jaučiame. Aš tai vadinu – dviese vienatvė