Protingos Goliaus mintys:
„Laikas sustojo arba jis buvo toks, kad jo savimi nemokėjome jausti“...
„Visi buvome lemties sumesti į krūvą ir atrodė, kad esame būtent ten, kur reikia būti, kai asmeniniai reikalai atitolsta ir nemenka jų dalis persikvalifikuoja, persiformuoja ir tampa TAVO – MANO – VISŲ, kitaip sakant, tampa sudėtine dalelyte visumos, kuomet jie ten svarbiausi“.
Abejoju, ar bent kiek atitinka tikrovę, kad Marcinkonyse būtų buvę biednesni žmonės už Zervynose gyvenusius. Begrybaudama už Marcinkonių, buvau užėjusi "Žiguliuką" įverstą į duobę (panašu, kad tai buvo partizanų bunkeris). Pasijaučiau nelabai kaip, lyg mane stebėtų kas nors. Bematant atsiradau prie savo mašinos. Biedni mašinų nemėto bet kur.
Jeigu Šilinių karalystėje veikia Šešiasdešimt Septintoji Biblijos knyga, tai nieko keisto - Geltonžandžio trasformacija.
Su įdomumu perskaičiau.
Oje, kiek balsų. Tikrai visi sumesti į krūvą... Galima ir nuklysti, ypač paskui A, Bė ir Joto trijulę. Visgi nutvėriau gerą mintį-pamąstymą. Tekstu tikėti neprotinga? bet ir nepaneigsi: vaizdiniai atsiranda sieloje, kuomet ji atsišaukia į fiziškai juntamus, bet mažai įtikėtinus dalykus, – o tai reiškia, kad reikia pamatyti ir suvokti tai, kas yra visada (fiziškai, jutimiškai, neįsisąmoninus dar, bet...). Šilinių karalystės terminais kalbant, tenka pripažinti visur esantį nematerialų Geltonžandį (jis, žaltys, yra kartu ir dabar stebi mus).
Ne veltui Šilinių karalystėje veikia Šešiasdešimt Septintoji Biblijos knyga.
Bet įsirašytų ir Goliaus jaunystės anekdotai (citatos ir posakiai niekur nepabėgs). Jei ir ne visada viskas būtų suprasta, tai juokdarys gali būti ir monarchas... Atmintis, nuolat kurstoma ugnis – taip, brandą pasiekus tai vis labiau aiškėja, bet juk valstybė kuriama ir iš visokių keistenybių. Bet kokiu atveju Geltonžandis irgi turi humoro jausmą, žinau.
(štai ir mano filosofijos driekiasi Goliaus jaunystės takais, tik pušelė ne toliau savos kaktos... taip sakė Nadežda ir Potjė, persirengusios geniu).
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-09-07 20:20:02
Visuomet man įdomu skaityti Jūsų kūrybą. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-07 19:29:23
Protingos Goliaus mintys:
„Laikas sustojo arba jis buvo toks, kad jo savimi nemokėjome jausti“...
„Visi buvome lemties sumesti į krūvą ir atrodė, kad esame būtent ten, kur reikia būti, kai asmeniniai reikalai atitolsta ir nemenka jų dalis persikvalifikuoja, persiformuoja ir tampa TAVO – MANO – VISŲ, kitaip sakant, tampa sudėtine dalelyte visumos, kuomet jie ten svarbiausi“.
Abejoju, ar bent kiek atitinka tikrovę, kad Marcinkonyse būtų buvę biednesni žmonės už Zervynose gyvenusius. Begrybaudama už Marcinkonių, buvau užėjusi "Žiguliuką" įverstą į duobę (panašu, kad tai buvo partizanų bunkeris). Pasijaučiau nelabai kaip, lyg mane stebėtų kas nors. Bematant atsiradau prie savo mašinos. Biedni mašinų nemėto bet kur.
Jeigu Šilinių karalystėje veikia Šešiasdešimt Septintoji Biblijos knyga, tai nieko keisto - Geltonžandžio trasformacija.
Su įdomumu perskaičiau.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-09-07 14:40:43
Oje, kiek balsų. Tikrai visi sumesti į krūvą... Galima ir nuklysti, ypač paskui A, Bė ir Joto trijulę. Visgi nutvėriau gerą mintį-pamąstymą. Tekstu tikėti neprotinga? bet ir nepaneigsi: vaizdiniai atsiranda sieloje, kuomet ji atsišaukia į fiziškai juntamus, bet mažai įtikėtinus dalykus, – o tai reiškia, kad reikia pamatyti ir suvokti tai, kas yra visada (fiziškai, jutimiškai, neįsisąmoninus dar, bet...). Šilinių karalystės terminais kalbant, tenka pripažinti visur esantį nematerialų Geltonžandį (jis, žaltys, yra kartu ir dabar stebi mus).
Ne veltui Šilinių karalystėje veikia Šešiasdešimt Septintoji Biblijos knyga.
Bet įsirašytų ir Goliaus jaunystės anekdotai (citatos ir posakiai niekur nepabėgs). Jei ir ne visada viskas būtų suprasta, tai juokdarys gali būti ir monarchas... Atmintis, nuolat kurstoma ugnis – taip, brandą pasiekus tai vis labiau aiškėja, bet juk valstybė kuriama ir iš visokių keistenybių. Bet kokiu atveju Geltonžandis irgi turi humoro jausmą, žinau.
(štai ir mano filosofijos driekiasi Goliaus jaunystės takais, tik pušelė ne toliau savos kaktos... taip sakė Nadežda ir Potjė, persirengusios geniu).