← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/86868

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-09-05 18:39:56

Kažkas yra pasakęs, kad "istorija kartojasi. Tik antrą kartą - kaip farsas". 
Visi labai gerai žinote Antano Baranausko poemą "Anykščių šilelis", kuri buvo parašyta 1858 - 1959 m.

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?


Štai ir vėl, apsukusi ratą, sugrįžo panaši situacija į jokius rėmus neįtelpanti.
Kas pasakys: "Stop! Gana niokoti gamtą ir Lietuvą!
Nelabai norisi tikėti, kad rąstai keliauja į Švediją. Miškai Švedijoje užima 60 %, o Lietuvoje 1991 m. užėmė 30,1 %. Nors pvz. Stokholmo apylinkėse uolos, ištisai miškai juosia miestą. Priemiesčio namai yra miške. Teko matyti po audros išvirtusių eglių. Ne storas sluoksnis žemės, o po juo uola. Medžio šaknys, kad gautų maisto medžiagų, nukeliauja gana toli. 
Labai taiklus posakis:

Buvo miškas ir miško nėra...

Pagarba autoriui, kad nestovi po medžiu.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-09-05 15:29:08

Jūs puikiai sugebat pažvelgti į gamtos džiaugsmus ir skausmus.

Gal per jūrą į Švediją tyliai
Gult į sieną ten statomo namo?


Nuskambėjo lyg medžių tremtis... Ne bet kokių - liaunų pušų, Lietuvos gražuolių :(