Lėtas tęsinys. Man rodos, šios dalies esmė – dar vienas žingsnis į bendrystę. Pakabukas užkastas. Dorsi pasirinko. Ji veikiama nuojautų, įsiklausanti, supratinga. Vilkas irgi eina (jei taip galima pasakyti) į suartėjimą – po kelionės deda sausas žemes kad palei palapinę nebebūtų taip klampu. (...) Žinoma, aplinkui dar buvo klampu, tačiau pagrindinis takelis link palapinės tapo sausas.
Viskas turėjo vykti miško ritmu.
Kalbama apie troškimą (gal net savotišką auką dėl to), buvimo šalia (beveik artumo?) palaimą, bendrą terpę, tebeliekantį pasiruošimą laukti.
---
Stiliaus per daug neliečiant, kelios formalios pastabos.
Antroje pastraipoje galima sutraukti, išmetant susikrimtęs; toliau yra nusuko akis, tad pakėlė akis > pažvelgė ar kt. sinonimas.
Mėgavosi žvėriškų letenų šiluma. > kaip suprasi... žvėries atrodo geriau.
Viskas greitai grįžo į savas vagas > ar jų sambūvis nereiškia vienos vagos?
Vėjelis švelniai lietė ežero paviršių ir kėlė raminantį garsą. > įmantru, o kiek to reikia, nežinau...
Ne visai atsigavusi po svaiginančios žalumos mergina pakurstė laužą... >
norisi kitokio perėjimo
Vis tik iš nekantrumo ji vis apibėgdavo apylinkes... > kart.
Kai kur pataisyta.