Nuaidėjo vasara... Nesuprantu, kuo prastesnis ruduo? Kiek grožio pažeria ruduo, sugėręs vasaros šviesą ir šilumą, džiugina visus įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais, įvairiausių formų potepiais. Gamta yra prisodrinta ypatingos pasikeitimo nuojautos. Ne tik liūdesio, netekimo, bet ir vilties bei laukimo kažko...
Ruduo moko paleisti tai, kas sena, nereikalinga ir atgyventa, kaip tiems rudens lapams: atžaliavo, parudo, nuvyto - laikas jiems nukristi.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-09-01 21:21:40
Nuaidėjo vasara... Nesuprantu, kuo prastesnis ruduo? Kiek grožio pažeria ruduo, sugėręs vasaros šviesą ir šilumą, džiugina visus įvairiausiomis spalvomis bei atspalviais, įvairiausių formų potepiais. Gamta yra prisodrinta ypatingos pasikeitimo nuojautos. Ne tik liūdesio, netekimo, bet ir vilties bei laukimo kažko...
Ruduo moko paleisti tai, kas sena, nereikalinga ir atgyventa, kaip tiems rudens lapams: atžaliavo, parudo, nuvyto - laikas jiems nukristi.