← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/86763

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-30 15:07:31

Gili mintis su dar gilesne potekste.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-08-30 14:12:33

Originalu ir gilu...

Vartotojas (-a): seniokas

Sukurta: 2016-08-30 11:36:16

Šaunu!

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-08-29 22:47:27

Santrauka kaip pro užgultą nosį (gal užsikimšta nuo smarvės? veikia  atmosferos slėgis?).
Kita vertus, viskas per liežuvį, pririštą prie kažkokios doros minties. Juokinga, bet turbūt galima tarp juokų rasti ir tiesos.
Vardai, kilnojantys per epochas, apibrėžia senas tiesas.
Išaiškinti visumą gan sudėtinga, reikalauja asociatyvinio mąstymo ir žinių, kad būtų įmanoma atkelti kultūrinius klodus. (Nors rašoma, man rodos, laisvai, be didelių kančių, išeina gerai, sulimpa gabrieliai ir konstitucija, žemkalnis ir aukštas kryžkalnis bei visa kita. Tarsi žaidžiant išeina geras rezultatas savaime! Pavydžiu).
Aiškiausias akcentas kol kas toks: biografija turi būti įdomi (…) ir nesugadinti gyvenimo darbu.
Moralas šviečia kažkur miklių apsisukimų pasakoj.
Ruduo. Paskutinis lašas nukrito gile. Ir vėl Rinkimai.
 
Jeigu pradėtum nuo to, kad gilė kaip paskutinis kantrybės lašas, išeitų dar kitoks vaizdas. Visa turtinga, bet ir parodomoji biografija beprasmiška, pats gyvenimo įdomumas kitur.