Esmė: paprastumo, tikrumo, duonos ir gyvo gurkšnio link. Kadangi (rimtai ir filosofiški nusiteikus) neatrodo, kad Dievas kada nors kankinamas melancholijos, tai atrodo, kad čia rymo nebent idėjiniai pavidalai (medinis ir/ar gyvas).
Ir dūmoja tasai lyg koplytstulpyje dievukas, lyg sodžiuj tėvukas: koks pasaulis svetimas. Žvelgia į praeitį (ir pavadinime turbūt seni laikai), kartu ir galimą (trokštamą, idealų) pokytį, atgimimą.
Įdomi pabaiga – teisę sėdėti ant tako dievukas-tėvukas turi, nes nori nenori yra įsuktas į žvėrių trasas (visuomenės gyvenimą). O žmogus, kuris pasirodo kaip netyčia tarp žvėrių užklydęs šviesulys, čia pat gerąją žinią prislopina – visgi grybautojas (kvaiša ir dar svetimas). Nors kita vertus, draugiškas gamtai, tik grybauja…
Gal viskas tik rūkas. Kaip visur.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-24 12:39:37
Originalu. Kūrinys su gilia potekste.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-08-23 22:54:50
Esmė: paprastumo, tikrumo, duonos ir gyvo gurkšnio link. Kadangi (rimtai ir filosofiški nusiteikus) neatrodo, kad Dievas kada nors kankinamas melancholijos, tai atrodo, kad čia rymo nebent idėjiniai pavidalai (medinis ir/ar gyvas).
Ir dūmoja tasai lyg koplytstulpyje dievukas, lyg sodžiuj tėvukas: koks pasaulis svetimas. Žvelgia į praeitį (ir pavadinime turbūt seni laikai), kartu ir galimą (trokštamą, idealų) pokytį, atgimimą.
Įdomi pabaiga – teisę sėdėti ant tako dievukas-tėvukas turi, nes nori nenori yra įsuktas į žvėrių trasas (visuomenės gyvenimą). O žmogus, kuris pasirodo kaip netyčia tarp žvėrių užklydęs šviesulys, čia pat gerąją žinią prislopina – visgi grybautojas (kvaiša ir dar svetimas). Nors kita vertus, draugiškas gamtai, tik grybauja…
Gal viskas tik rūkas. Kaip visur.