Gaila, kad prozą mažai kas skaito. Net ir tokią – sklandžią, įdomią, o ir jausmo čia yra, ir dar kiek.
Vaiko situacija su cukrum priminė vienos moters pasakotą – tik pokario mergaitė krapštė mamos išsaugotus saldainius; šeima jais papuošė eglutę ir laukė švenčių stebuklo, kai visi pasidalins... ir paaiškėjo, kad kabo popieriukų kiautai (naivi optinė apgaulė). O kas dėjosi širdelėj iki poelgio atomazgos... Tai kiek kitokia istorija, bet irgi su nepaneigiama (ir logiška) sava tiesa.
 
Pritariu, kad Vargu ar yra kiti du žodžiai, dažniau keičiantys savo prasmes, kaip tiesa ir melas, norėjau pasisakyti šia labai gera tema, bet supratau, kad vargu ar sugebėsiu rišliai išdėstyti, tad sutraukiu savo pastebėjimus į paprastesnį variantą.
Istoriniame kontekste, man rodos, viskas paprasčiau. Visokios ideologijos (tiesos) nebūtinai, netgi, manau, retai kada yra iš tikėjimo. Daugiausia tai būna šiaip (atseit) tiesos – teorijos, strategijos, patogus pasirinkimas (tarkim, politinė platforma). Žodis tiesa kaip bendrinis daiktavardis, ne daugiau.
 
Geras klausimas Ar netiesa, kurią žmogus tiki esant tiesa, tiek tvirtai tiki, kad už ją pasiryžęs atiduoti gyvybę, vis tiek lieka netiesa ir ją propaguodamas žmogus meluoja? – lieku prie minties, kad tai labiau liečia minimąją grupę (įvairių visuomenės veikėjų). Jei istorijoj ir buvo tokių, dabar niekas gyvybių neatiduoda...
Susidūriau tik su vienu (beje, labai ilgametis Seimo narys), kuris tikrai tikėjo ir tebetiki savo komunistiniais kliedesiais. Net ginčytis neišeina. Svarbiausia, kad ir gyvena jis giliam komunizme (buitis nesvarbi, atlapaširdiškai padeda kitiems, ir tik šeimos narių dėka procesas suvaldytas į komforto pusę). Toks, ko gero, tikrai gyvybę atiduotų. Bet gana apie istorines retenybes.
 
Su tiesa sudėtingiau (ir įdomiau) kasdieniniame gyvenime. Koks gražus ir iškalbingas epizodas su cukrum: dėl draugų vaidmens nutylėjimo tiesa gal kiek pridengta, bet visgi gryna tiesa. Mergaitė nesako to, ko sakyti negali. Bet ji nemeluoja.
Ir ką? Gali sakyti tiesą kiek nori, vis tiek – kuo ji atviresnė, netgi kuo arčiau branduolio, tuo neįtikimesnė.
 
Ar gali būti dvi tiesos? Manau, ne. Renkuosi žodžio prasmę, susijusią su asmeniniu tikėjimu, bet – tikrai tikėjimu.
 
Į klausimą dėl objektyvumo – o kas yra objektyvu? Žmogaus interpretacijos, emocijos?
Pasaka be galo, bet kartu taip viskas aišku...

Labai sudėtingas klausimas. Ne veltui yra sakoma, kad kiekvieno tiesa yra kitokia.
... mamos pyktis jau buvo atslūgęs ir ji ilgai geruoju įkalbinėjo mane pasakyti tiesą, bet mano tiesa jos taip ir neįtikino, o jos tiesa negalėjo įtikinti manęs. Jei tada būčiau sukūrusi įtikimą melagingą istoriją, manau, kad mama būtų patikėjusi, tikrai būtų, jai labai reikėjo to melo.
Manau, kad jai reikėjo ne melo, o tiesos, kurios nematėt reikalo atskleisti net jai sunkiai sergant. Garantuoju, kad ji puikiai žinojo, kad draugėms išdalinote. Tą sekmadienį tikriausiai sužinojo iš kurios nors puotos dalyvės mamos(vaikai mėgsta pasigirti savo tėvams). Tačiau mama tą faktą norėjo išgirsti iš Jūsų. Sirgdama dar kartą Jus pabandė patikrinti. kai nebebuvo prasmės slėpti. Deja...
Šį kartą susilaikysiu ir "giliau" nelįsiu.
Pritariu Nijolenai, kad puikus ciklas.

...sako yra daug tiesų...žiūrint iš kokios pusės pažiūrėsi...10 Dievo įsakymų bando suvaldyti tėkmę troškimų ir kovų... taiklūs jūsų gyvenimiški aprašymai verčia mąstyti...

Jaudinanatis ir giluminis pamąstymas - nuo asmeninių vaikystės nuklydimų iki pasaulinių kataklizmų...Puikus ciklas. Noriu dar...