Ar man šiandien sunkiau su galva, ar kas, bet skaityti nėra lengva.
Nieko, kažką nutvėriau, bet jei pakliūčiau į tokį pokalbį, norėčiau būti Golius. Nes Gelovinės matavimai… kažkur už Kristaus, už Senekos... o kad kažkas jai nesusitupėjęs…  ne tik filosofė, poetė, bet ir šelmė truputį.
Na bet ir Golius turi patirties, pavyzdžiui, ant šulinio svirties, rentinio, jis irgi Dievo palytėtas, tik kalba paprasčiau. (Užtat Seneka jam ir atrodo senis).
 
Tas laikas, Goliau, kuris žymi Seneką su Kristumi, palyginus su Gelovinės laiku, tėra tik dramblio uodega. Sakau taip apeidama protą, nes ir jis tokio supratimo kol kas nepakelia. Geroji viltis, kurios įsitvėrusi laikosi Gelovinė, yra Poe. Tikimės, beje, prisikalbinti ir Pro.
Na bet geroji viltis ir ta, kad po filosofijų Gelovinė pereina į artimesnes kategorijas, link Merkinės.
Gražus pabaigos eilėraštis, aprėpia laiko ir dvasios ne menkiau už karietos vežėją, kuris betgi aplenkęs Gelovinę raštu.
Gera diena. Golius turbūt susiorientavo, kaip atrodo savo dienoje... Arba dar galvoja, ir aš kartu.