← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/86559

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Juodojibagyra

Sukurta: 2016-08-21 09:50:31

Brandu, gilu, prasminga ir be galo vaizdinga. Manau rasti abejingų, tokiam kūriniui, tiesiog neįmanoma. Perlas. Ačiū.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-08-17 18:55:58

kokia graži pabaiga, jaudinanti...puikus kūrinys

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2016-08-17 17:39:56

Tarsi daina... Gražu būtų pasiklausyti tokio dainingo teksto.
Su ta atmintim, tai žiūrint kaip kam...  Su amžiumi atmintis ištrina tai, ko nereikia prisiminti.  :)))
Laikas - visagalis !  ;)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-08-17 15:10:05

Tarsi užtvankai pratrūkus...
Jautru, tikra.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-08-17 13:26:44

Labai gilu.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-17 13:08:22

Erdvė ir laikas neišskiria draugų - draugus išskiria tik nauji draugai, mylimuosius taip pat.
Sutinku, kad galima išsiskirti ir daugiau nesusitikti, bet kad užmiršti..., tai tas pats, kas liepti gegutei pavasarį nekukuoti. Tokio trintuko dar niekas neišrado, kad iš smegenų vingių kas nors ištrintų, norimą panaikinti, informaciją. Laikas pats sudėlios viską į savo vietas. Prašymas leidžia manyti, kad ir meilė tebuvo tik tokio karščio, kaip atšildyta sriuba su vaidybos prieskoniu. Atsiprašau, jeigu suklydau.
Eilėraštis labai  vaizdingas, poetiškas.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-08-17 09:54:53

Tai sunkiai įgyvendinami dalykai, jei meilė buvo tikra.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-08-17 00:07:56

Koks skausmingas prašymas ;(... Kažin ar širdis nori tos užmaršties...
O paskutinės dvi eilutės iki šiurpuliukų ir blizgesio akyse ... Nu gražu, nu...