Baisiai gražiai kar, o šakelė bar... Smagiai parašyta.
Bet po žaisminga išore man regisi ir kitas laukas. Rimtas. Gal net su ilgesio ūkeliu.
Karalius ir erškėčių krūmas iškelia aliuziją į erškėčių vainiką.
Erškėčio motyvas iš tų amžinųjų. Jį dažnai galima sutikti literatūros kūriniuose. Pirmas toptelėjęs pavyzdys – toks romanas Erškėčių paukščiai (apie likimus).
Tačiau eilėraštis (poezija) žvelgia plačiau – filosofiškai į būtį (ne į pasakojamą gyvenimą, nors yra linkstančių būtimi vadinti kaip tik jį, buvimą). Na, čia ekskursas.
Nujaučiamą mintį komentare konkrečiai išreikšti sunku, bet kad būtų aiškiau, kokia linkme galvoju, štai gairės: priešybės (mišrūs seni laikai: Karalius Mindaugas, klėtis, ir nauji laikai, modernas) susieina belaikiškume – erškėtis neapibrėžtas, amžinas, suprantamas čia kaip protėvių atminimas, išmintis, o tuo pat kaip valančios kančios simbolis.
Taipogi ta varna su kasrytiniu kar. Juk įleista čia ne tik siužetui paramstyti – ji kaip subtilus priminimas (memento mori), kaip pranašas, pasiuntinys iš ten… Galbūt Tamsta, skaudžiai gražią giesmelę žemėje tebegiedantis, jau pamažu kviečiamas dangop.
Ir Karalius ten yra. Štai taip nuo pirmojo Karaliaus žemėje keliaujama pas Karalių danguje.
---
pirkau pas valstietį > nemyliu svetimų konstrukcijų, tebus iš valstiečio
Originalumo Jums netrūksta. Tikriausiai draugams, su Jumis bendraujant, nubūna nuobodu.
Liūdna, kai nėra su kuo protingai pakalbėti, tačiau galima rasti išeitį. Kad nerūdytų nenaudojama išmintis, tereikia ją perduoti eiliniams mąstytojams, kurie dar turi norą mąstyti.
Varnos - išmintingi paukščiai. Jos būna kerštingos. Jeigu prie pat namų susisuko lizdą, nereikia jo liesti, nes naminiu paukščiukų jos neliečia, kol žmogus neišdrasko jų lizdo. Manau, kad jos jaučia įvykius, kurie dar turi įvykti. Mano stebėjimo - rezultatas.
Raudonas erškėtis tikrai ne eilinis svečias.
Vis bandžiau suprast ir koks tas erškėčio likimas. Bet jei bar bar, tai gal noras pasidinti neliko vien noru.
Tik jaučiu, kad kažkas daug giliau. Bet patiko.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-07-08 13:32:58
Baisiai gražiai kar, o šakelė bar... Smagiai parašyta.
Bet po žaisminga išore man regisi ir kitas laukas. Rimtas. Gal net su ilgesio ūkeliu.
Karalius ir erškėčių krūmas iškelia aliuziją į erškėčių vainiką.
Erškėčio motyvas iš tų amžinųjų. Jį dažnai galima sutikti literatūros kūriniuose. Pirmas toptelėjęs pavyzdys – toks romanas Erškėčių paukščiai (apie likimus).
Tačiau eilėraštis (poezija) žvelgia plačiau – filosofiškai į būtį (ne į pasakojamą gyvenimą, nors yra linkstančių būtimi vadinti kaip tik jį, buvimą). Na, čia ekskursas.
Nujaučiamą mintį komentare konkrečiai išreikšti sunku, bet kad būtų aiškiau, kokia linkme galvoju, štai gairės: priešybės (mišrūs seni laikai: Karalius Mindaugas, klėtis, ir nauji laikai, modernas) susieina belaikiškume – erškėtis neapibrėžtas, amžinas, suprantamas čia kaip protėvių atminimas, išmintis, o tuo pat kaip valančios kančios simbolis.
Taipogi ta varna su kasrytiniu kar. Juk įleista čia ne tik siužetui paramstyti – ji kaip subtilus priminimas (memento mori), kaip pranašas, pasiuntinys iš ten… Galbūt Tamsta, skaudžiai gražią giesmelę žemėje tebegiedantis, jau pamažu kviečiamas dangop.
Ir Karalius ten yra. Štai taip nuo pirmojo Karaliaus žemėje keliaujama pas Karalių danguje.
---
pirkau pas valstietį > nemyliu svetimų konstrukcijų, tebus iš valstiečio
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-08 07:28:36
Originalumo Jums netrūksta. Tikriausiai draugams, su Jumis bendraujant, nubūna nuobodu.
Liūdna, kai nėra su kuo protingai pakalbėti, tačiau galima rasti išeitį. Kad nerūdytų nenaudojama išmintis, tereikia ją perduoti eiliniams mąstytojams, kurie dar turi norą mąstyti.
Varnos - išmintingi paukščiai. Jos būna kerštingos. Jeigu prie pat namų susisuko lizdą, nereikia jo liesti, nes naminiu paukščiukų jos neliečia, kol žmogus neišdrasko jų lizdo. Manau, kad jos jaučia įvykius, kurie dar turi įvykti. Mano stebėjimo - rezultatas.
Raudonas erškėtis tikrai ne eilinis svečias.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-07 21:09:11
Sako,kad stebuklų nebūna, bet jūsų erškėtis tiek amžių nugyveno...
Kaip buvo ar nebuvo, bet pasaka graži ir reikėtų iš jos pasimokyti,,,
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-07 17:32:52
Vis bandžiau suprast ir koks tas erškėčio likimas. Bet jei bar bar, tai gal noras pasidinti neliko vien noru.
Tik jaučiu, kad kažkas daug giliau. Bet patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-07 16:57:09
graži jūsų istorija
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-07-07 15:43:26
Žaismingai pasibeldė eilės...