Liūdna istorija.
Taip, daug negerovių teko lietuviams patirti sovietiniais laikais: Čekoslovakija, Afganistanas, Černobilis ir t.t. Tiesa, Čekoslovakijoje neilgai tęsėsi, bet buvo visko. Į ten pvz. iš Maskvos buvo staigiai pristatyti lėktuvais, o atgal dardėjo gyvuliniuose vagonuose.
Nemažai buvo sulaužytų likimų, suluošintų, grįžusių karstuose. Laikas, kurio neįmanoma atsukti atgal ir ką nors pakeisti.

Turinys yra – sudėtas visas gyvenimas, išbandymai, matyti dvasios tvirtumas.
Ypač graudus ir nevienprasmis epizodas tarp savų (Aklas gimtinėje pasijunta tarp matančių niekam nereikalingas.)
Ne palaidūnas, o vienišas klajūnas...
 
Apie patį parašymą.
Emocija užslėpta, daugiau faktai.
Ne viskas nuoseklu, asmuo vietomis neaiškus (kalbama pirmu asmeniu, tuoj apie jis). Trūksta minties perėjimų.
Turbūt čia autentiški prisiminimai. O jeigu ir būtų tik literatūrinis aš, vieno žmogaus pavyzdžiu puikiausiai galima parodyti kitų panašių likimus (tokia gaida yra pabaigoje), bet kad rašinys įgautų publicistinį svorį ar taptų norimo žanro literatūros kūriniu, dėstymą reikėtų patvarkyti.
Skyryba pataisyta.