Taip, visi žmonės yra šiek tiek egoistai ir išsiskyrus vienokiu ar kitokiu būdu, norėtų, kad partneris(ė) visą likusį gyvenimą galvotų tik apie juos. Deja, kam visas tas spektaklis, kai tikros meilės nebuvo. Jeigu meilė tikra, tai nebus noro dairytis į pakeles ir be prašymo. 
Manau, kad toje stotelėje vienišas keleivis nelauks, kol vėtra užvers kokį nors medį ant galvos.
Vau, net Langą Indausą pravirkdėte.
Jausminga širdies kalba kitai širdžiai gal mažiau jausmingai, jei atsisveikinama.

https://www.youtube.com/watch?v=jEgyCjp9wnA
 

apsižliumbiau

labai jautriai, įtaigiai, švelniai, su skausmo ir liūdesio gaida..."  Akim sakau „Sudie...“
Ir tu ištark taip pat į širdį pažiūrėjus,
Tik nieko šiam gyvenime daugiau nebežadėk."
 

 

Kartais vyrai - jautrūs, bet moterys jautresnės ir su skaudama širdimi, nepažvelgiant į pakeles - sunkus
išbandymas, o tam tereikia tvirtos valios...Mažai tokių gimstama: tiek vyrų, tiek ir moterų...Bet ištikimybė praeičiai?.. Gal ir realu?..

Jei jau atsisveikinat visai visai, kodėl nenorit, kad į pakeles pasižiūrėtų?Gal ten ras tai, ko kely nerado,
tegul bus laiminga kitur.Nepavydėkit, jausmingasis lietau,  savo eilėmis puikiai mokate sielos dureles
atidarinėti.Kas būna gražu - nepamirštama, juk atsimenam ne dienas - tik akimirkas...

Tyloj daugiau pamatom ir išgirstam...
Bet kaip išeit be bučinio ir nesidairant?
( savaitgalį audros nuverstas medis sudaužė pakelės stotelę. Pavojinga ten likt vienišam keleiviui)