Sunku įsivaizduoti didesnį košmarą, ešelonams dundant į rytus su gyvu lietuvių kroviniu. Gyvuliniuose vagonuose sugrūsti jie duso nuo oro trūkumo ir smarvės. Atsigerti vandens dar gaudavo, bet nusiprausti - nelikdavo. Motinos mažiems vaikams negalėdavo net vystyklų išskalbti.
Tiek nedaug bebuvo likę tik aštuonių dienų iki karo pradžios.
Reikia kuo daugiau tokių kūrinių. Ačiū.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-13 19:45:15
Tarsi rauda...
Taupu žodžių, bet pasakyta daug.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-13 18:17:38
Sunku įsivaizduoti didesnį košmarą, ešelonams dundant į rytus su gyvu lietuvių kroviniu. Gyvuliniuose vagonuose sugrūsti jie duso nuo oro trūkumo ir smarvės. Atsigerti vandens dar gaudavo, bet nusiprausti - nelikdavo. Motinos mažiems vaikams negalėdavo net vystyklų išskalbti.
Tiek nedaug bebuvo likę tik aštuonių dienų iki karo pradžios.
Reikia kuo daugiau tokių kūrinių. Ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-13 15:10:02
Liūdniausia, kada regi tuos vaizdus prisiminimuose...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-13 11:05:22
reikia tokių eilių apie tai, kas buvo Lietuvoj, apie tautos atmintį, artimųjų skausmą...jautru ir artima
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-13 09:45:54
Buvęs laikas kai kada apie save primena: kam pasakojimais, prisiminimais, senomis fotografijomis,
tai žiūrėk - tobulai netobulai ir paeiliuojame.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-12 23:16:36
Prasminga...Istorija, daug skausmo ir liūdesio...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-12 22:27:19
Liūdni prisiminimai, bet t a i buvo.
Gerai, kad yra apie tai rašančių ir tuo pačiu primenančių, kad šiandiena nėra tokia liūdna ir šalta.