Vaizdinga... Artima. Gražu.

Tikras žemaitiškas kaimas, kurį galėjai pamatyti dar prieš keliolika metų.

priešaušrio rūke … gyvenimo tąsa, būdas , žemaitiškas atsiskyrėliškumas jaučiasi, o gal jau nedrąsiai kalba savąją šnekta pasislėpę.
pats žydėjimas  / smūtkelis savoj palaukėj / skrandelė pilka…  nepastebimas apleistas rūpintojėlis žydėjime, kažkoks gailestis rūpintojėliui, kad jis nežydi kartu; per ūžtelėjusią šventę pasimiršta kasdienės vertybės…
pakelės kryžius / apkaišytas vosilkom / sekminių rytas > viskas apsakyta.
visi laukuose / seka bočius pasaką / vaikui ir šuniui > ištuštėjimas… bet senelis toks reikalingas…
Prisiminimai mieli, labai vaizdingos tikroviškos akimirkos, tinka ir dabarčiai. Tokie žodžiai, kaip smūtkelis, skrandelė, vosilkos –  lietuviui skamba, o kitataučiui reikėtų aiškinti žodžius, sunku būtų suprasti, vertimas daug ką keistų... Haiku tai toks žanras, kurį turi suprasti bet kokios tautybės žmogus. Dar labai svarbu, kad haiku atskleistų ir kažką naujo, netikėtai įžvelgto... Yra ryšys tarp žmogaus būties ir gamtos, kiek pritrūksta netikėtumo paskatinimo, paskutinysis tai turi. Ir taškų nereikia, jei jau iš mažųjų raidžių. 

Puikūs praeities vaizdeliai

Pirmas ir paskutinis- labai... atrodo viską matau !

labai graži atmintis

Vaizingi ir talpūs atsidūsėjimai.