Lyrinio herojaus norai O ho ho... :)
Kolorado vabalui pasodinam bulves, jas prižiūrim, o jis nusitaiko į sultingiausius lapus ir skaptuoja. Gerai, kad padeda Actara ir Decis vietoj romo. :)))
Kandus jumoras....
Nebedėstysiu to, ką jau ne kartą išsakiau apie siužetiškumą, užsiužetiškumą, sąskambius ir kita. Vengdamas ir miglotų frazių apie kūrinio nepaprastumą, galiu truputėlį pasisakyti, kuo ypač įdomus kūrybinis sprendimas šį kartą.
Bent jau man kyla vaizdas, kad plaukiojimas po vandenis gali reikšti gyvenimo platumas, dienovidžius, seklumas, o kapitonas... gal tai viens ir tas pats (kūrybiniais tikslais aš tampa kuo įvairiausiais pavidalais), galimas ir koks atskiras veikėjas, turintis didelės įtakos, nors identifikuoti, kas yra kas, neatrodo ypač svarbu.
Gana to, kad kūrinio mintis eina per amžiną ratą.
Tas romus ir per daug tobulas – neišvystytas jis būtų kažkoks netikras, mat stigtų kovos, gyvybės elemento. Ačiū dievui, viskas daug giliau: skolas (pvz., tai praeities klaidos) jis nusiplauna tuo pačiu. Reiškia, tuo, kas rūpėjo ir traukė. Čia jau norint galima romą netgi pavadinti krauju... galima leistis ir psichologiniais vingiais, svarstyti prigimties ir likimo tema... Receptas juk visada tas pats (šlapias, gigantiškas, senoviškas ir pan. – patikrintas).
Kalbant ne apie siužetą, o apie raišką, spalvas, galima būtų išskirti sauso ir šlapio kontrastą (vanduo–sausuma), šviesos ir tamsos kovą. Alkoholio ir duonos, klaidos ir apsivalymo motyvai jungia kasdienybę ir Bibliją, filosofiją, pasaką ir tikrovę... Tą gimimą kubile galima būtų suprasti kaip naują gryną pradžią. Iš (patirties) miltų ir... vėlgi šiek reikia jiems drėgmės, kad būtų tešla, o iš jos duona kasdieninė... Beje, iš kubilo pasirodė ir pagranduko galva – kaip pilnatvės saulutė, apvalaina tokia ir nuoširdi kaip vaikas. Na, tai jau greičiau įsivaizdavimai, kurie gali aplankyti kiekvieną individualiai. Svarbiausia, kad apskritai kas nors aplankytų.
Ir pagaliau vidinį (vandeningą) konfliktą kiek netikėtai išsprendžia sausumos vabalas (parazitas, bet ir keliauninkas, o dar ir kalinys, juk su dryžuotais marškiniais) – jis išropoja į savo duoną – bulves. Gyventi.
Pradėjus nuo pavadinimo, bent jau tiek minties galima rasti?
(Labai neturiu laiko, nes važiuoju į daržą sodinti cibulių.)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-05-07 13:24:47
Lyrinio herojaus norai O ho ho... :)
Kolorado vabalui pasodinam bulves, jas prižiūrim, o jis nusitaiko į sultingiausius lapus ir skaptuoja. Gerai, kad padeda Actara ir Decis vietoj romo. :)))
Kandus jumoras....
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-07 11:26:10
Nebedėstysiu to, ką jau ne kartą išsakiau apie siužetiškumą, užsiužetiškumą, sąskambius ir kita. Vengdamas ir miglotų frazių apie kūrinio nepaprastumą, galiu truputėlį pasisakyti, kuo ypač įdomus kūrybinis sprendimas šį kartą.
Bent jau man kyla vaizdas, kad plaukiojimas po vandenis gali reikšti gyvenimo platumas, dienovidžius, seklumas, o kapitonas... gal tai viens ir tas pats (kūrybiniais tikslais aš tampa kuo įvairiausiais pavidalais), galimas ir koks atskiras veikėjas, turintis didelės įtakos, nors identifikuoti, kas yra kas, neatrodo ypač svarbu.
Gana to, kad kūrinio mintis eina per amžiną ratą.
Tas romus ir per daug tobulas – neišvystytas jis būtų kažkoks netikras, mat stigtų kovos, gyvybės elemento. Ačiū dievui, viskas daug giliau: skolas (pvz., tai praeities klaidos) jis nusiplauna tuo pačiu. Reiškia, tuo, kas rūpėjo ir traukė. Čia jau norint galima romą netgi pavadinti krauju... galima leistis ir psichologiniais vingiais, svarstyti prigimties ir likimo tema... Receptas juk visada tas pats (šlapias, gigantiškas, senoviškas ir pan. – patikrintas).
Kalbant ne apie siužetą, o apie raišką, spalvas, galima būtų išskirti sauso ir šlapio kontrastą (vanduo–sausuma), šviesos ir tamsos kovą. Alkoholio ir duonos, klaidos ir apsivalymo motyvai jungia kasdienybę ir Bibliją, filosofiją, pasaką ir tikrovę... Tą gimimą kubile galima būtų suprasti kaip naują gryną pradžią. Iš (patirties) miltų ir... vėlgi šiek reikia jiems drėgmės, kad būtų tešla, o iš jos duona kasdieninė... Beje, iš kubilo pasirodė ir pagranduko galva – kaip pilnatvės saulutė, apvalaina tokia ir nuoširdi kaip vaikas. Na, tai jau greičiau įsivaizdavimai, kurie gali aplankyti kiekvieną individualiai. Svarbiausia, kad apskritai kas nors aplankytų.
Ir pagaliau vidinį (vandeningą) konfliktą kiek netikėtai išsprendžia sausumos vabalas (parazitas, bet ir keliauninkas, o dar ir kalinys, juk su dryžuotais marškiniais) – jis išropoja į savo duoną – bulves. Gyventi.
Pradėjus nuo pavadinimo, bent jau tiek minties galima rasti?
(Labai neturiu laiko, nes važiuoju į daržą sodinti cibulių.)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-07 06:45:08
Kaip visa Jūsų kūryba, taip ir šis kūrinys yra originalus su humoro atspalviais.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-06 23:50:37
Kad daugiau tokių, pamirštančių įsižeisti ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-06 23:17:25
Kernagiškas. Ir ne vien todėl, kad kolorado vabalas :)