Kiek pumpurų, tiek varnėnų giesmės, tokia gausa, tiek pavasarinio čiulbesio… Visgi, ne visiems pumpurams lemta išsiskleisti, kai varnėnai lesa juos… Gera priešprieša obels pilnatvei apgalvoti.
Antrajame taip ir įsivaizduoju – jaunystė kvatoja sau, nuoširdus džiaugsmas  užkrečia, pirmieji lapeliai – toks trapumas, grožis – tarsi fone, šalia lyg „nematomi“, bet iš tiesų – pavasaris visa vienija.
Grožis paprastume, kaip visada, įžvalgiomis stebėtojo akimis.