Ir vis dėlto rašau eilėraštį… Peizažai matyti, parakas su klaustuku, o vis tiek.
Ta mintis pagrindinė. Toliau (antras segmentas) tik papildo mintį girdėjau, pažįstu, ji, toji Poezija, susinešta į avilį.
Ir pabaiga, rodės, papildo pradžią. Bet paklaidino retorinė gaida: nuo tavęs ir nuo kitų, žmogau, toli – taip, bet kur esama, save išvaikščiojus? Kosmose? Galbūt. Su visu užvaikščiotu turtu.
O aš? > Tai aš? Taip nuosekliau išeitų iš pradžios.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-22 12:57:18
Ir vis dėlto rašau eilėraštį… Peizažai matyti, parakas su klaustuku, o vis tiek.
Ta mintis pagrindinė. Toliau (antras segmentas) tik papildo mintį girdėjau, pažįstu, ji, toji Poezija, susinešta į avilį.
Ir pabaiga, rodės, papildo pradžią. Bet paklaidino retorinė gaida: nuo tavęs ir nuo kitų, žmogau, toli – taip, bet kur esama, save išvaikščiojus? Kosmose? Galbūt. Su visu užvaikščiotu turtu.
O aš? > Tai aš? Taip nuosekliau išeitų iš pradžios.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-22 10:13:08
Poeziją girdėjau Vilniaus lietuje,
pažįstu ją atėjusiu pavasariu,
Ji jau ir žodyje, kurį sakau,
nes su medum ant lūpų,
nes jau koriais – į avilį .
labai gražu...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-22 09:32:58
Jei gimsta tokios mintys, matyt, savęs dar neišvaikščiojote.