← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/84593

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2016-04-09 08:16:20

Nepaprastai jautriai ir vaizdingai nupieštas vaikystę ir dabartį jungiantis vaizdinys... dažnai kyla klausymai ar viskas kas buvo gyvenime buvo tikra ar tik iliuzija, jausmų ir vaizdų audžiama skraistė, kuri netrukus plyšta, tik suabejojus... Ačiū miela Dalija, už tokius nuostabius gyvenimo mirksnių perkėlimus žodžiais...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-04-08 13:31:22

Žinau tikrai – tai buvo pavasaris, vienas iš daugybės vaikystės pavasarių, bet toks tik vienas, nepasikartojęs.
(...)
Daug kartų gyvenime atsimenu tą rytą ir suabejoju, ar tikrai jis buvo, ar tai tik sergančio vaiko vaizduotės pieštas paveikslas?
 
Balkonas miesto gaudesyje nekaltas...
Nepasiekiamo niekuo neužtversi. Nepasikartoja... Nepasikartotų net atsidūrus tame laike ir toj vietoj (jei taip ar panašiai buvo). 
Bet galima galvoti apie tą arklioką, upę, gluosnį, babūnę, mamą, rytą, viską...
Upės tėkmė, laiko tėkmė. Ilgesys neįkalinamas, per platus ir per ilgas.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-04-08 10:03:07

Buvo pavasaris, ir vėl pavasaris - įsiklausyk...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-04-08 06:52:54

Noveliškas, jautrus pasakojimas. Gal kažką panašaus teko suvokti, išgyventi ne vienam senatvės sulaukusiam žmogui, ištremtam iš savo vaikystės aplinkos...