labai gražiai, vaizdingai papasakota, sukirbino dūšią

Istorija, aišku, išdėstyta puikiai, nedaugžodžiaujant, nekuriant pagražinimų, o svarbiausia – be moralo, bet su tokia plačia mintim… Labai patiko baigiamoji dalis, apžvelgianti žmogaus prigimtį.
Dabar, dienų gale, mąstau…

(Man periodiškai atklysta į mintis kažkuo panašios savos istorijos, ir būna momentų, kad poelgiai ne iš pasileidimo ima atrodyti gal ir iš pasileidimo ar labai į tą pusę…  Taip tada kažko gailu, sunku, bet atleisti sau dažniausiai dar neišeina, tik grimzta viskas lyg į užmarštį, lyg atidedama dienų galui, jei bus tada galių suvokti).
---
Prabėgsiu skruzdėle darbininke, kuri nebus nuskriausta, jei papuls į maišelį (aiškiau sakant, Jūsų paslaugoms gydytoja savanorė):
knibždėjo skruzdėlėm – su knibždėti  vartotinas kilmininkas ar kita raiška, pvz.:
patalpa knibždėjo žmonėmis (> žmonių; buvo pilna žmonių; patalpoje knibždėjo žmonės).

Kaip kas supranta tas nuodėmes. Vieniems skruzdėlyna sugriauti - jaučiasi negerai, nes skaito, kad tai nuodėmė, kitam nėra nuodėmė vogti, sukčiauti, žudyti ir t.t.

Labai patiko ši istorija.

Taip jautriai, taip atsargiai prie Kaltės prisiliesta... iš tolo, atsargiai, kad nepagilinti jos pačios žodžiais, kad nepasmerkti kito, kad nepasėti jos, neišbarstyti kitų širdyse, kad jų pačių kaltės neužaugtų ir neužgožtų gyvenimo... ačiū Dalija.

Dar vienas sodrus išmintimi ciklo pasakojimas, galingas gilumu, išmintimi ir sklandžiu pasakojimu. Dėkui.