Šią apsigimimo ar išsigimimo (tuo pat įvairiausių keistumų, nepatogumų, kančios ir galbūt atgimimo) istoriją perskaičiau vienu prisėdimu. Ir kaip, kad žinotumėt,  tai man patiko (ne prisėdimas, bet skaitomas turinys). Šauktinių tema labai gerai sugulė su velykiniais ir kitokiais kiaušiniais.
Graži leškutės logika, gražu ir iškilu čia labai daug kas, taigi apibendrinant, gražiai sugulė viskas.
 
Bet viena yra tiesiog perskaityti, o kita – įspūdžius ir pastebėjimus aprašyti. Kai kur padėliojau kablelių, pataisiau kitą elementarią smulkmę, šnekamosios ir kt. kalbos žodžius, kaip, pvz., bataljonas (batalionas), barabanas, postinimas daryčiau kursyvu, bet nedariau, kaip ir tiesioginės kalbos neskyrybos neliečiu niekad, nes  suprantu kaip nekintančią stiliaus būtinybę, o jei jau kalbėtume apie jį, tai paminėčiau, kad visada, taigi ir šiuo atveju, domina ir tie ilgieji sakiniai, vingiuojantys, rodos, be galo, bet visgi informatyvūs ir randantys išėjimą į tiesų kelią (šiuo atveju tipinis pvz. – pastraipa Bet keli epizodai).
Kai kur gal patrumpinčiau kartojimą to, kas aišku iš anksčiau (pvz., Jono M. samprotavimus tarsi išvadas), bet kadangi (publikavimo kur nors plačiau) atveju kai ką veikia ir redaktoriai, per daug į tą veiklą įsijausti nesiekiau.
Kūrinys – didelė paklodė, daug kur nutempiama, daug ką ištempiant, t. y. parodant.
---
Taisymus pažymėsiu ir atsiųsiu į paštą vėliau.

Bet koks apsigimimas yra baisi tragedija. Priežastys būna įvairios. Juk niekada niekas nežino, kaip sureaguos būsimos mamos organizmas į nikotiną, alkoholį ar narkotikus. Galiausiai net vaistai gali pakenkti.