← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/84176

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-03-17 18:09:09

Kaip visada – geras.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-03-17 17:46:58

Toks su įtaiga, naujoviškai...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-03-17 16:42:43

stebinančiai kitoniškai, bet vistiek labai brandžiai, vaizdingai ir gyvai

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-17 11:01:41

Manau, kad kas yra duota nieko nereikia atsisakyti net atodūsių, nes ir jie apvalo sielą.
Taip, mes renkamės savo kelią, ar mums likti vienišiems ar ne, tą tuštumą užpildant prasmingais ir ne visai prasmingais darbais, ar rinktis kitą kelią, tai dviejų drugių... Tačiau ateitį sunku numatyti. Juk būna vienatvė ir dviese, kai džiaugsme arba liūdesy tik abejingą žvilgsnį pamatai.
Ilgesys yra toks jausmas, kuris nesiklausia, kada jam ateiti ir kada išeiti, visai nesvarbu ar žmogus vienišas ar ne, ypač pavasariais. Nereikia net prisiminti, ilgesys pats pristato, kaip kelrodė žvaigždė..
Geros ir laukiamos eilės, kaip ir visada.

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-03-17 05:07:31

Baisios pagundos, bet ar bus nuo to geriau, jei žinosi kad tu ne vienas toks? Na taip, ateina metas mėtyti akmenis, bet ateina - kai reikia juos surinkti, o jei dar kilometro nuotolyje...Nepavydžiu tam  be atminties musulmonui.Allahu Akbar.:)))

Vartotojas (-a): adria

Sukurta: 2016-03-17 01:25:07

labai gražiai ir vyriškai  aprašytas gyjimo procesas...