Kažkodėl skamba minoras per visą kūrinį.
Nesvarbu, jei jau ir negalima nieko pakeisti, o norų yra begalybė, tai reikia stengtis kuo daugiau jų įvykdyti, kad vis mažėtų, tada proporcingai mažėja ir liūdesys.
Nors ir liūdnos eilės, bet gražios, einančios tiesiai į širdį.
Iki pusės dar yra nesvarumo, toliau jis apžmažėjęs. Yra rakštis, yra jausmas.
Pavadinimą norisi paneigti. Čia greičiau liūdni pamąstymai apie tai, kad negali įgyvendinti norų. Bet kartu neaišku, dėl ko – ar kad laiko per mažai, ar kad nežinai kaip. Netiki niekuo.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-03 17:20:49
Kažkodėl skamba minoras per visą kūrinį.
Nesvarbu, jei jau ir negalima nieko pakeisti, o norų yra begalybė, tai reikia stengtis kuo daugiau jų įvykdyti, kad vis mažėtų, tada proporcingai mažėja ir liūdesys.
Nors ir liūdnos eilės, bet gražios, einančios tiesiai į širdį.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-03 16:21:45
Iki pusės dar yra nesvarumo, toliau jis apžmažėjęs. Yra rakštis, yra jausmas.
Pavadinimą norisi paneigti. Čia greičiau liūdni pamąstymai apie tai, kad negali įgyvendinti norų. Bet kartu neaišku, dėl ko – ar kad laiko per mažai, ar kad nežinai kaip. Netiki niekuo.