Kokie gražūs eiliukai Jūsų Mūzai, kaip ir visada. Aš tavim pasirūpinsiu
Ir ne tau,
Bet praėjusiai dienai vien širdį sopės.
Labai gražus pažadas rūpintis JA. O aš miegu žiemos miegu siaubingu –
Sapnuoju, kad brendu artyn,
Bet tu tik tolsti.
Sapnas lieka sapnu. Dažnai būna atvirkščiai. Nesmerkim tų,
Kuriuos kadaise smerkėme,
Nes paryčiui vanduo ir mūsų upėj būna drumstas.
Šiaip tai yra sakoma: "Tegul meta į mane akmenį kas be nuodėmės". Aš sutirpstu.
Tik aš.
Argi nekeista?..
O gal ir abu?... Tik kartais neparodoma. Sakyk,
Kodėl dažnai mes vienas kito nesuprantam?
Jausmai lengvi lyg dūmai –
Sklaidosi iš lėto
Arba įgavę paukščio formą jie į dangų skrenda...
Arba pavirsta akmenim.
Mes juos išmėtom...
Reiškia abudu esate per daug išdidūs. Reikia pradeti nuo savęs, o Mūza paseks Jūsų pavyzdžiu.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-14 14:40:50
Kas gali būti moteriai svarbiau?-
Nesirūpink savim –
Aš tavim pasirūpinsiu
Jau nelabai geras ženklas :(
Sparnais akis uždengę mudviejų drugeliai
Nes paryčiui vanduo ir mūsų upėj būna drumstas.- nuoširdi metafora.
Ketvirtasis - labai, labai....
Penktas - skaudoka jausmų analizė, kartais nesinori nei liesti, nei žadinti...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-02-27 23:38:29
Ir iš kur tiek kantrybės?
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-02-27 21:45:11
Lovelaso nuodėmių išpažinimas...
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-02-25 22:49:00
Sujaudino. Labai gražus kūrinys.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-25 19:19:26
Visos dalys tarsi vienas kūrinėlis apie begalinį to artumo jausmo troškimą. Ačiū - patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-25 10:33:29
Kokie gražūs eiliukai Jūsų Mūzai, kaip ir visada.
Aš tavim pasirūpinsiu
Ir ne tau,
Bet praėjusiai dienai vien širdį sopės.
Labai gražus pažadas rūpintis JA.
O aš miegu žiemos miegu siaubingu –
Sapnuoju, kad brendu artyn,
Bet tu tik tolsti.
Sapnas lieka sapnu. Dažnai būna atvirkščiai.
Nesmerkim tų,
Kuriuos kadaise smerkėme,
Nes paryčiui vanduo ir mūsų upėj būna drumstas.
Šiaip tai yra sakoma: "Tegul meta į mane akmenį kas be nuodėmės".
Aš sutirpstu.
Tik aš.
Argi nekeista?..
O gal ir abu?... Tik kartais neparodoma.
Sakyk,
Kodėl dažnai mes vienas kito nesuprantam?
Jausmai lengvi lyg dūmai –
Sklaidosi iš lėto
Arba įgavę paukščio formą jie į dangų skrenda...
Arba pavirsta akmenim.
Mes juos išmėtom...
Reiškia abudu esate per daug išdidūs. Reikia pradeti nuo savęs, o Mūza paseks Jūsų pavyzdžiu.