Nuostabu.Savita.O svarbiausia - įdomu skaityti.Dėkui.

    – Nėra reikalo  atsiprašinėti, – piktokai tariau. – Še, skaityk ir sužinok. Knygai parengta apie pusšimtis puslapių, o Vidinis nė karto nepaminėtas. Tai ar ne paršelis, a? Taip besielgiant nesunku ir už knygos pasilikti. Lyg neegzistuotų. 
Iš čia klausimas, kas ne paršelis. Apie Savęspininko neapsižiūrėjimą galima aiškiau. Vidinis nekaltas.
Ir kelinta čia knyga minima? Nes Vidinis minėtas oi minėtas ne kartą.
Turbūt neaiškumų man kilo dėl to, kad prie puslapių lenda iškart keli klausinėtojai: Kindziulis, Pro, karieta bilda…
Viską išlygina tolėlesnis atsigodėjimas ir pasiaiškinimas. Aišku, kad Vidinis nedingęs (Nuo lopšio su juo kartu. Ir tai faktas.)
Sutinku ir su Vidinio gajumu bei nekintamumu Amnezijos apsuptyje.
--
Apie žodyną. Ir aš negalėčiau pasakyt, ko man ten prireikia, bet sklaidau, būna, sklaidau… Ir kartą radau, kad vietoj nepaisymų (Nepaisant kad jis dzūkas) geriau nors ir, kad ir. 

Labai patiko, tai didingai skamba:
Tiek daug  surinkusi
Ir nieko nepraradus ,
Žmogaus  būty kaip amžinybė
Dvasingai spindi, virpa
Ta šalis didi –
Nuo lopšio, kryžiaus
Lig žvaigždėtos begalybės.