← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/83393

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2016-02-07 15:16:58

kai proza rodo į daugtaškį.... nejučia pavirsta poezija... per tūkstančius metų išvaikščiota- mintis visą sielą užgriebia.....

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-02-06 23:32:11

Ir man smagiau manyti, kad būna atvejų, kai pati proza, tai yra pati Pro savęs neatpažįsta, paskambindama savimi kaip poezija.
Visgi dažnai Pro skambina kitokiais skambalais. Pavyzdžiui, šios ištraukos proza skaitoma sunkiau, norisi stabdyti vinguriavimus to, ką galima pasakyti aiškiau. Bet suprantu. Senekos įtaka (tad galima tik atidžiau peržiūrėjus pakeisti tokias vietinės reikšmės smulkmenas kaip būdamas 77 metų Pranucio amžiuje, didžioji  mano mirties dalis jau – praeityje > būnant? Nebent čia jau kitas lygmuo, kur niekas nesvarbu).
Grįžtant prie pagrindinės minties, Poe šiuose pamąstymuose ne tik kad ne tarnaitė, – ji čia blaiviausia baliaus šeimininkė.
O gražiausia tai, kad kalba jos apie tą patį – apie žemes po vokais.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-06 21:28:41

Turint tokias bendražyges, kaip Poe ir Pro, galima didelius darbus nuveikti.