Ex: ir poetas  geras BAISIAI???deklaravimas savo, išaukštinimas, o ar iš tiesų taip yra? A?

Aš rašau švelnias eiles
Apie Angelus ir Velnius.

Na, taip... jei švelniai tai galima ir apie nelabuosius rašyt...
Bet susidomėjau kruopomis. Kokios jos perlinės, ar smulkios miežinės? Juk nuo to priklauso kokio dydžio paukšteliams skirtos.  :)

Kas katinui uodegą pakels, jei ne jis pats - sako liaudies sparnuotas posakis. Atsiprašau. Kadangi kitų jau viskas išsakyta, tai beveik nėra ką ir pridėti. 
Man kūrinys patiko, kuriame jaučiasi paslėpta gili mintis. Po jumoro gaidelėmis veikiau kirba liūdesys, o ne linksmumas. Pusė grūdo kruopos - žodžiuose nedaug vilties, kad bus išaugintas javas.

 

Konceptas giliai, gal taip operatyviai ir neatkasiu. Bet porą minčių jau turiu.
Linksmumo laipsnį man nustatyti sunku, nes už gražių spalvų matau ir nelabai kokias. Tik išreikšta neverkiant, užtat.
 
Išskyriau Lietuvos situaciją globalizmo fone. Nacionalinio poeto apeiliuoti ainiai ir reflektuojamas vaisių nokinimas – lyg Tėvynės augimo, brandos, istorinių kataklizmų nenuilstama apžvalga (poetas viską įstengia – meniškai, per Velnius ir Angelus, smaguriaujančius, paskutinę kruopą atimančius rajus (svetim)Paukščius, virš visko iškeldamas gimtosios žemės grožį ir derlumą. Šioj žemėj kartais dygliu taukšteli ir kaštonas, bet ir tas savas).  
Pabaigoje slypi mintis, kad Lietuvoje dar kažko liko. Nors ir skurdu, viskas čia miela. Eilės todėl rašomos švelnios.
 
Bet tai viena kūrinio gija. Kaip žinome, poezija nevienareikšmiška. Ir šiame šviesiame siužete sukasi kita visuma. Ir dar kita.
Tos plotmės (situacinė-kūrybinė ir bendra, pasirinktinai iš įvairių gyvenimo sričių) už pirmąją, patriotinę, man ryškesnės.
Akcentas tas pats – pusė grūdo kruopos.
Bet dabar tai reiškia, kad yra dar likę, oi yra dar pajėgių poetų (apskritai – įvairių savo srities meistrų), visus grožius ir privalumus ap(s)eiliuojančių baisiai geru būdu.
Ir kalbėti dar yra apie ką (poetams kloniai, o kitiems kitos veiklos sritys iš čia juk nepabėgo į Europą). Meistravimo procesas vis dar įmanomas, tik imant visko per pusę (tai reiškia, kad smulkiau).
Yra paukštelių, kurie mielai sules ir tą pusę saldainio iš puspoečio (puspliurpio) rankų.
 
Tačiau pusė grūdo – tai ir potencialas. Uždėk gerai š, – sudygs. Tai leidžia minčiai skleistis ir Tėvynės perspektyvų, ir Dainiaus tarnystės kryptimis.

Autorius niekaip negali neparašyti ko nors istorinio. Va, ir vėl... :)))

...tikrai liksmas...

linksmokas toks